Daiktų internetas (IoT - Internet of Things) yra technologija, kuri radikaliai keičia mūsų pasaulį, sujungdama fizinius objektus į visapusišką skaitmeninį tinklą. Tai ne tik naujovė, bet ir sparčiai besiplečianti sistema, apimanti fizinių objektų („daiktų“) tinklą, aprūpintą jutikliais bei programine įranga. Šie tarpusavyje sujungti įrenginiai bendrauja tarpusavyje ir su kitomis sistemomis internetu, atverdami naujas galimybes tiek kasdieniame gyvenime, tiek pramonės šakose.
Kas yra Daiktų Interneto (IoT) Pagrindai?
Iš esmės, daiktų internetas apibūdina fizinius objektus su programine įranga, jutikliais ir apdorojimo galimybėmis. Šie įrenginiai iš esmės yra prijungti prie interneto, todėl jie gali bendrauti. Šiuos įrenginius taip pat galima užprogramuoti atlikti įvairias užduotis. Daiktų internetas (IoT) yra fizinius įrenginius jungiantis tinklas, kuriame daiktai gali komunikuoti ir keistis duomenimis tarpusavyje internetu. Šiuose įrenginiuose būna įmontuoti arba prie jų prijungti įvairūs jutikliai, relės, pavaros ir kita technika. Per duomenų perdavimo sąsają jie gali dalintis, keistis informacija internetu ir vykdyti komandas.
Daiktų internetas (IoT) - sujungtų objektų, prietaisų tinklas, internetą naudojantys daiktai. Bet koks įrenginys, jeigu jis turi tam tikrus jutiklius, programinę įrangą arba kitokias technologijas, gali būti įtrauktas į daiktų internetą. Daiktų interneto technologijos įgalina realiuoju laiku rinkti, perduoti svarbius duomenis ir jais keistis tarp prietaisų be žmogaus dalyvavimo.
Pradinė IoT idėja buvo siejama su radijo dažnio identifikavimo technologija RFID (angl. Radio-Frequency Identification). Vis dėlto jau tada buvo aišku, jog daiktų internetas turi tapti tuo pagalbininku, padėsiančiu žmonėms apdoroti, analizuoti bei panaudoti nuolatos augantį skaitmeninių duomenų srautą. Kitaip sakant, nuo pat pirmosios akimirkos visuomenei buvo bandoma pasakyti, kad daiktų internetas ruošiasi modernizuoti buitį bei mus supančiam inventoriui suteikti „protą“.
Kasdieniai ir Pramoniniai IoT Taikymo Pavyzdžiai
Kasdieniame gyvenime naudojame tokius daiktų interneto įrenginius, kaip išmanusis apšvietimas, temperatūros valdymo sistemos, apsaugos sistemos, išmanieji laikrodžiai, prie interneto „prijungtieji“ automobiliai. Tai apima ir tokius įrenginius kaip išmanieji laikrodžiai ar apyrankės, virtualiosios realybės akiniai ir ausinės, aksesuarai.
Daiktų interneto įrenginiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį įvairiose industrijose bei pramonės šakose, kai jie yra naudojami rinkti ir analizuoti duomenis procesų pagerinimui, žmonių saugumo užtikrinimui. Daiktų internetas labiausiai paplitęs transporto, gamybos ir komunalinių paslaugų organizacijose. Tačiau jis turi daug pritaikymų kitose pramonės šakose, įskaitant žemės ūkį, infrastruktūrą ir namų automatizavimą. Pavyzdžiui, ūkininkai gali naudoti jutiklius su daiktų internetu, kad stebėtų dirvožemio turinį.
Turėdamos šią informaciją įmonės gali geriau numatyti įrangos gedimus ir sumažinti poveikį verslo operacijoms. Be to, daiktų interneto įrenginių sugeneruoti duomenys taip pat gali būti naudojami tyrimų tikslais. Daiktų interneto (IoT) įrenginiai gali racionalizuoti veiklą ir padidinti pelningumą verslui. Jie sumažina priežiūros išlaidas ir padeda greitai nustatyti įrangos problemas. Tai sumažina didelių remonto darbų ir ilgesnių prastovų laiką ir išlaidas. IoT įrenginių naudojimas darbo vietoje gali padėti įmonėms sekti savo darbo jėgos vietą ir efektyvumą. Šią informaciją galima naudoti valdant gamybą, tiekimo grandinę ir logistiką. Išmanieji įrenginiai netgi gali pranešti darbuotojams apie technines problemas ir iš anksto susitarti dėl nuotolinio trikčių šalinimo. Kitas daiktų interneto privalumas yra darbo sąnaudų sumažinimas. Gamybos įmonės turi daugiausia naudos iš daiktų interneto pritaikymo. Supaprastindamos procesus įmonės gali padidinti darbuotojų našumą ir sumažinti darbo sąnaudas. Naudodamiesi daiktų internetu, organizacijos gali pagerinti kasdienių produktų kokybę ir vertę.
Mobilus Daiktų Internetas ir Telemetrija
Ne visuomet yra galimybė išmaniuosius daiktus prijungti prie laidinio (ar WiFi) interneto. Yra vietų, kur interneto tinklas pasiekiamas tik per mobilaus ryšio operatorių GSM stotis. Atokiai sumontuotų saugos sistemų, stebėjimo kamerų ar apskaitos prietaisų jungtimi gali būti mobilus daiktų internetas. Mobilus ryšys ypač aktualus, kuomet išmanioji įranga sumontuota į judančius daiktus, pavyzdžiui - transportą (logistikoje, žemės ūkyje ir kt.).
Telemetrija - tai nuotoliniu būdu gaunami ir perduodami matavimo, stebėjimo ar kitokie duomenys iš nutolusių objektų. Telemetrija leidžia stebėti bei valdyti objektus ar procesus, esančius toli nuo vietos, kurioje yra stebėjimo ir kontrolės įranga. Telemetrijos pavyzdys - meteorologinių duomenų stebėjimas ir kaupimas iš nutolusių meteorologinių stočių.
Technologinis Augimas ir Ateities Perspektyvos
Tokių technologijų kaip 5G atsiradimas skatina IoT augimą ir naudojimo galimybes. Daiktų interneto technologijos kartu su paskirstytojo ir dirbtinio intelekto (DI) taikymu yra pasaulio ekonomikos skaitmeninės transformacijos priešakyje. Duomenys, surinkti iš daiktų interneto jutiklių, gali būti stebimi ir grąžinami į centrinę sistemą, kad būtų galima suaktyvinti veiksmą, gauti įžvalgų ar reaguoti į kitą prijungtą objektą, esantį už šimtų kilometrų. Diegiant daiktų interneto technologijas bus optimizuotas mūsų gyvenimas. Tarptautinės duomenų korporacijos duomenimis, įdiegtų prie daiktų interneto prijungtų įrenginių skaičius turėtų padidėti nuo maždaug 40 mlrd. 2023 m. iki 49 mln. 2026 m., o metinis augimo tempas turėtų būti 7 proc. Tai lemia eksponentinį duomenų, kurie apdorojami tinklo pakraštyje, augimą.
Rinkos analitikai taip pat įsitikinę itin šviesia daiktų interneto ateitimi. Pavyzdžiui, „IHS Markit“ šiuo metu prognozuoja kasmetinį 12 proc. dydžio IoT rinkos augimą. Žinoma, prognozės visuomet lieka prognozėmis, tačiau šiuo metu prie interneto prijungtų daugiau nei 20-ies milijardų įrenginių statistika tikrai iškalbinga. Svarbiausia, kad sparčiam progresui nebėra jokių kliūčių. Pasirinktas pamatinis IP protokolas IoT puikiai tinka, nes juo prie globalaus interneto tinklo gali prisijungti praktiškai neribotai daug įrenginių. Kitaip sakant, IPv6 adresų aibė yra tokia didelė (2^128), kad jos pakaktų priskirti po IP adresą kiekvienam Žemės atomui. Be to, čia dar galima pridėti ir kuklią kiek didesnę nei 4 milijardų IPv4 adresų aibę, kurios resursai šiuo metu jau beveik išsemti.
Europos Sąjungos skaitmeninės strategijos tikslas - sukurti vieningą IoT rinką ir padidinti daiktų interneto produktų ir paslaugų teisinį tikrumą. Pasiūlymas dėl Duomenų akto, kurio įsigaliojimas prognozuojamas 2024 m. pabaigoje - 2025 m. pradžioje, šiuo atžvilgiu vaidina lemiamą vaidmenį skatinant keitimąsi duomenimis ir reglamentuotą prieigą prie jų. Duomenų aktas užtikrins teisingumą skaitmeninėje aplinkoje, skatins konkurencingą duomenų rinką, suteiks galimybių diegti duomenimis grindžiamas inovacijas ir užtikrins, kad duomenys būtų prieinami visiems. Pagal Duomenų aktą naudotojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) turės teisę gauti prieigą ir naudoti duomenis, gautus naudojant IoT, taip pat galės prašyti duomenų turėtojų, kad šie duomenys būtų prieinami trečiosioms šalims.
Iššūkiai: Privatumo ir Saugumo Klausimai
Daiktų interneto įrenginiams kaupiant ir apdorojant didžiulius duomenų kiekius, kyla susirūpinimas dėl tvarkomų asmens duomenų apsaugos. Nors didžioji dauguma IoT tvarkomų duomenų nėra tiesiogiai susieti su asmenimis, jie vis tiek gali būti laikomi asmeniniais, jei juos galima susieti su konkrečiais žmonėmis, jų gyvenamąja vieta, pagal kitus požymius.
Sudėtingas šios technologijos pobūdis apsunkina IoT produktų atitiktį teisiniam reguliavimui. Norint, kad Jūsų daiktų interneto ekosistema atitiktų asmens duomenų apsaugos reguliavimą, gali kilti tam tikrų iššūkių, susijusių su šiomis IoT technologijos savybėmis:
- Daugiasluoksniškumas: IoT produktai paprastai apima kelis duomenų srautų sluoksnius, kurių kiekvienas gali turėti skirtingus protokolus ir sąsajas, ir kiekviename lygyje turi būti įdiegtos atitinkamos saugumo priemonės. Integruojant daiktų interneto produktus su kitomis sistemomis, kiekvienas integravimo taškas kelia galimą pažeidžiamumą arba duomenų privatumo riziką, todėl įmonės turi atidžiai įvertinti tokių integracijų saugumą ir privatumą.
- Daugiašaliai santykiai: IoT sprendimuose dažniausiai dalyvauja kelios šalys: įrenginių gamintojai, paslaugų teikėjai, duomenų tvarkytojai, platformų tiekėjai, integracijų tiekėjai ir pan. Kiekviena šalis gali turėti skirtingus vaidmenis ir pareigas daiktų interneto ekosistemoje, kartais sunku nustatyti aiškias atsakomybės už duomenų apsaugą ribas. Duomenų apsaugos praktikų suderinimas ir nuoseklių privatumo bei saugumo priemonių užtikrinimas visoje vertės grandinėje yra labai svarbus siekiant sukurti ir išlaikyti pasitikėjimą bei atitiktį.
Tenka pripažinti, kad kiekviena skaitmeninė naujovė visuomenei atneša ne tik privalumus, bet ir naujus iššūkius. Daugelis vartotojų džiaugiasi tik privalumais, tačiau atsiranda ir tokių, kurie itin sunkiai išgyvena privatumo klausimą. Problema šiuo atveju yra tokia, kad teisiniu požiūriu suvaldyti šį nuolatos sparčiai kintantį procesą sudėtinga. Nėra didelė paslaptis, kad šią spragą kompanijos taip pat linkusios išnaudoti rengdamos savų produktų ir paslaugų naudojimosi bei privatumo politiką. Paradoksalu, jog nepaisant nuolatinio išgyvenimo dėl privatumo, retas iš mūsų ryžtasi perskaityti bent keletą bendrovės pateikiamų naudojimosi taisyklių punktų. Galite net neabejoti, kad sutikdami su taisyklėmis dažniausiai pažymite ir tai, kad paslaugų ar produkto teikėjui viena ar kita forma leidžiate disponuoti skaitmeniniais duomenimis. Šis visuomenės nuolaidumas galiausiai sukelia privatumo skandalus. Vis dėlto dažnas technologijų entuziastas taip pat sutinka, kad gamintojų siūlomos naujovės, nors kartais ir pažeisdamos privatumą, galiausiai vis tiek prisideda prie geresnio rytojaus. Kitaip sakant, kiekviena save gerbianti bendrovė duomenis renka ir analizuoja su tam tikru motyvu, kuris potencialiai turėtų leisti kiekvienam iš mūsų teikti dar geresnes paslaugas bei sprendimus. Daiktų interneto privatumo problematiką kol kas gaubia paslapties šydas, tačiau galima net neabejoti, kad milžiniškus kiekius daviklių bei jutiklių sugeneruojamos informacijos bendrovės anksčiau ar vėliau tikrai ras kaip panaudoti. Realybė gana bauginanti, tačiau sunku patarti ką nors daugiau nei patarlę „bijai vilko, neik į mišką“.
Į duomenis renkančias kompanijas galime žiūrėti kaip į draugus arba kaip į priešus. Šiuo atveju gali raminti tik tai, kad reikšmingų skandalų apie nutekėjusius asmeninius klientų duomenis ar jų pardavimą pasitaiko gana retai. Visa tai patvirtina, kad vartotojų įvertintos bendrovės klientų duomenimis manipuliuoja tik savo skaitmeninės infrastruktūros rėmuose.
Saugumo problematika - kur kas svarbesnė. Kartais susidaro įspūdis, kad visuomenei privatumo pažeidimas dažniausiai asocijuojasi su duomenų nutekėjimu trečiosioms šalims. Tenka pripažinti, kad šis scenarijus bene pats blogiausias, tačiau gana retas. Kitaip sakant, skaitmeninėje erdvėje privatumas bei saugumas kur kas dažniau pažeidžiamas pavienių vartotojų, bet ne tas paslaugas ar produktus teikiančių įmonių lygmenyje. Visa tai puikiai paaiškina, kodėl į asmeninio saugumo problemas reikia žvelgti dar atidžiau. Jeigu savo privatumą kompanijai perleidžiame, sutikdami su teikimo sąlygomis, tai programišius į spragų turinčią sistemą, deja, įsibrauna, neklausdamas leidimo ir nenusivalydamas kojų.
Dar visai neseniai prie namų tinklo maršrutizatoriaus prijungiamus įrenginius nesunkiai suskaičiuodavome ant vienos rankos pirštų. Situacija kardinaliai pasikeitė, pasirodžius išmaniesiems telefonams bei išmaniesiems laikrodžiams. O kur dar įvairūs aksesuarai (IP kameros, išmaniosios rozetės, televizoriai ir t.t.) bei daiktų interneto sprendimai. Nesigilinant į smulkmenas, svarbu suprasti, kad šiuo atveju kiekvienas toks prie tinklo maršrutizatoriaus prijungtas įrenginys dėl nepakankamo saugumo gali patraukti programišiaus dėmesį. Daiktų interneto kontekste ši problematika itin aktuali, nes prie interneto tinklo prijungtų įrenginių - milijardai. IoT rinkoje dalyvauja itin daug gamintojų, todėl bent jau kol kas įdiegti ir palaikyti visiems priimtiną saugumo patikros bei užtikrinimo sistemą yra praktiškai neįmanoma. Kai kalba pakrypsta apie saugumą, pavojus kur kas dažniau kyla ne dėl gamintojų, o dėl naudotojų klaidų. Kitaip sakant, daiktų interneto rinkoje - kaip ir daugeliu kitų šiuolaikinių technologijų atvejų, - silpniausia grandimi dažniausiai tampame mes patys. Itin daug saugumo pažeidimų nutinka dėl techninių žinių stokos, tačiau kalbant konkrečiai apie daiktų internetą, nereikėtų atmesti ir gamintojų. Kadangi jų - visa galybė, visiškai nenuostabu, jog dalis jų tiesiog eksperimentuoja ir bando įsitvirtinti sparčiai progresuojančioje rinkoje. Jeigu tiksliau, tai patikimas gamintojo įvaizdis daiktų interneto rinkoje yra itin svarbus. Būtent tai garantuoja, kad į potencialias kylančias saugos pažeidžiamumo spragas gamintojas reaguos išleisdamas atnaujinimus, o su administruojamais skaitmeniniais duomenimis taip pat kiekvieną kartą elgsis atitinkamai, laikydamasis visų įmanomų saugumo priemonių. Apibendrinant galima pasakyti tik tiek, kad saugumo problematika skaitmeniniame tinkle bėgant laikui kels vis daugiau klausimų ir diskusijų. Rinkos kompleksiškumas šiuo atveju lemia ir jos sudėtingumą, todėl reikia suprasti, kad kuriant saugesnį skaitmeninį tinklą privalome kelti reikalavimus ne tik gamintojams, bet ir patys sau.
Apibendrinant, rekomenduojame bendradarbiauti su asmens duomenų apsaugos specialistais bei technologijų teisininkais, kurie patars dėl „pritaikytosios privatumo apsaugos“ ir „standartizuotosios privatumo apsaugos“ principų įgyvendinimo, duomenų tvarkymo rizikos vertinimo, poveikio duomenų apsaugai vertinimo atlikimo, pasirūpins išsamiomis duomenų tvarkymo sutartimis bei seks naujausią informaciją apie duomenų apsaugos reguliavimą. Tai svarbu ne tik IoT produktų ir įrenginių kūrėjams, bet ir verslams, kurie naudoja arba ruošiasi naudoti daiktų interneto sprendimus.