Domenų Vardų Sistema (DNS): Interneto Pagrindas ir Jo Veikimo Principai

Domenų vardų sistema (DNS) yra vienas iš interneto pagrindų, tačiau dauguma žmonių, nesusijusių su informacinių technologijų sritimi, net nežino, kad naudojasi tokia sistema kiekvieną dieną: atlikdami kasdienius darbus, tikrindami el. paštą ar tiesiog leisdami laiką išmaniajame telefone. Iš esmės DNS yra vardų, atitinkančių skaičius, katalogas. Šis išsamus vadovas paaiškins, kas yra DNS, kaip jis veikia, kokie yra jo komponentai ir kodėl jis yra gyvybiškai svarbus šiuolaikiniam internetui.

DNS Istorija: Nuo Paprastumo prie Sudėtingumo

Internetui dar tik pradėjus plisti, susieti tam tikrus IP adresus su konkrečiais kompiuteriais buvo gerokai lengviau. Tačiau tai truko neilgai, nes laikui bėgant prie augančio tinklo prisijungė vis daugiau įrenginių. Žinoma, galimybė į naršyklę įvesti specifinį IP adresą, norint pasiekti konkrečią svetainę, vis tiek yra. 1970-aisiais ir ankstyvaisiais 1980-aisiais šiuos vardus ir adresus priskirdavo amerikiečių mokslininkė Elizabeth Feinler iš Stanfordo tyrimų instituto. Internetui augant, situacija darėsi vis sudėtingesnė. 1983 m. tyrėjui iš Pietų Kalifornijos universiteto Paul Mockapetris buvo pavesta pateikti kompromisą, sudarytą remiantis keliais pasiūlymais, kaip išspręsti tokią problemą. Iš esmės juos ignoruodamas mokslininkas sukūrė savo sistemą, kurią pavadino DNS (angl. Domain Name System).

DNS Katalogas: Paskirstytas ir Dinamiškas

DNS katalogas, atitinkantis vardą ir skaičių, nėra tik vienoje tam tikroje interneto vietoje. 2017 m. pabaigoje, pasiekus didesnį nei 332 mln. domenų vardų kiekį, vienas katalogas iš tiesų būtų buvęs labai didelis. Esant poreikiui, DNS serverį galima pakeisti. Kiekvienas domenas gali atitikti daugiau nei vieną IP adresą. Tiesą sakant, kai kurios svetainės turi šimtus ar net daugiau IP adresų, atitinkančių vieną domeno vardą. Kita paskirstyto katalogo priežastis yra laikas, kurio prireiktų labai daug, kad gauti atsakymą ieškant svetainės, jei kataloge būtų tik viena vieta, kuria dalytųsi milijonai, o tiksliau - milijardai tuo pačiu metu informacijos ieškančių vartotojų. DNS informacija yra bendrinama tarp daugelio serverių. Tačiau duomenys apie neseniai aplankytas svetaines taip pat laikinai talpinami vartotojų kompiuteriuose. Tikėtina, kad google.com jūs naudojate daugiau nei kartą per dieną. Papildoma talpykla gali atsirasti maršrutizatoriuose, naudojamuose prisijungimui prie interneto, taip pat vartotojo interneto paslaugų teikėjo (ISP) serveriuose.

DNS Serverių Hierarchija: Nuo Bibliotekininko iki Žodyno

DNS serverių sistema veikia hierarchiškai, panašiai kaip biblioteka, kurioje skirtingi darbuotojai ir skyriai atsako už skirtingas užduotis.

• DNS rekursorius (arba DNS keitiklis): Apie jį galima galvoti kaip apie bibliotekininką, kurio paprašoma surasti tam tikrą knygą. DNS rekursorius yra serveris, sukurtas gauti užklausas iš vartotojo kompiuterio per tokias programas kaip interneto naršyklės. Paprastai jis atsakingas už papildomų užklausų pateikimą, kad patenkintų vartotojo užklausą. Jei rekursinis serveris neturi reikiamų IP duomenų, saugomų DNS atmintinėje, jis persiunčia užklausą šakniniam serveriui. Jis veikia kaip tarpininkas, vykdantis visą užklausų teikimo procesą keliems DNS serveriams (pvz., šakniniams, TLD ir patikimiems vardų serveriams) ir atsako į DNS užklausas.

• Šakninis vardų serveris: Tai pirmasis žingsnis verčiant domeno vardus į IP adresus. Jis gali būti lyginamas su rodykle bibliotekoje, kuri nurodo skirtingas knygų lentynas - paprastai tai veda į kitas specifines vietas. Jei rekursinis serveris negali atsakyti į užklausą, jis persiunčia ją šakniniam serveriui. Tada šis serveris atsako nukreipdamas į atitinkamą TLD vardų serverį, naudodamas domeno vardo plėtinį (pvz., „.com“, „.net“ arba „.org“). Yra 13 šakninių serverių, greitai ir patikimai atsakinėjančių į užklausas. Šakniniai vardų serveriai saugo informaciją apie visus aukščiausiojo lygio domenus, esančius DNS vardų erdvėje.

• TLD (aukščiausio lygio domenų) vardų serveris: Jis gali būti laikomas konkrečia knygų lentyna. Šis serveris yra kitas žingsnis ieškant konkretaus IP adreso. Jame talpinama paskutinė pagrindinio kompiuterio vardo dalis (pvz., domeno pavadinime iv.lt TLD serverį atitinka „lt“). Šie serveriai talpina ir saugo informaciją apie visus domenų vardus (tai ta dalis po paskutinio taško URL adrese). Gavę šakninio serverio užklausą, TLD vardų serveriai nukreipia užklausą patikimam DNS serveriui, kuriame yra pagal pavadinimą tinkamas domenas.

• Autoritetingas vardų serveris: Tai tarsi knygų lentynos žodynas, kuriame konkretus vardas gali būti išverstas į jo apibrėžimą. Autoritetingas vardų serveris yra paskutinė vardų serverio užklausos stotelė. Esant poreikiui, savo domenams galima nurodyti autoritetingus DNS serverius, kokie bū именно ir yra IV DNS serveriai. Šis serveris visada yra galutinis duomenų elementas ieškant IP adresų - tai paskutinis DNS serverių grandinės segmentas. Kai patikimas DNS serveris gauna DNS užklausą, jam nereikia palaikyti ryšio su jokiais kitais serveriais, nes jis jau turi duomenis, reikalingus atsakyti į DNS užklausą. Autoritetingas DNS serveris yra atsakingas už DNS išteklių įrašus.

DNS Užklausų Tipai: Nuo Rekursinės iki Nerekursinės

Kai jūsų kompiuteris nori rasti IP adresą, susietą su domeno vardu, pirmiausia jis pateikia užklausą rekursiniam DNS serveriui. Rekursinis serveris atsako į vartotojo užklausą. Verta atkreipti dėmesį, kad DNS įrašui susekti paprastai prireikia laiko. Paprasčiau tariant, autoritetingas DNS serveris atsakingas už DNS išteklių įrašus. DNS sprendiklis yra pirmoji DNS paieškos stotelė, atsakinga už ryšį su vartotoju, kuris pateikė pradinę užklausą. Svarbu atskirti rekursinę DNS užklausą nuo rekursinio DNS sprendiklio. Užklausa nurodo prašymą, pateiktą DNS sprendikliui, reikalaujančiam užklausos sprendimo.

• Rekursinė užklausa: Šioje užklausoje klientas reikalauja, kad DNS serveris (paprastai DNS rekursinis sprendiklis) atsakytų vartotojui su prašomu išteklių įrašu arba klaidos pranešimu, jei įrašas nerandamas.

• Pakartotinė užklausa: Šiuo atveju vartotojas leidžia DNS serveriui pateikti geriausią atsakymą. Jei užklaustas serveris neatitinka užklausos pavadinimo, jis grąžina persiuntimą į autoritetingą DNS serverį žemesniame hierarchijos lygyje. Tada vartotojas pateikia užklausą persiuntimo adresu. Šis procesas tęsiasi su papildomais DNS serveriais užklausos grandinėje, kol įvyksta klaida arba baigiasi tam skirtas laikas.

• Nerekursinė užklausa: Ji įvyksta, kai DNS vartotojas pateikia užklausą DNS serveriui dėl įrašo, prie kurio jis turi prieigą, nes yra jam autoritetingas arba įrašas yra jo talpykloje.

DNS Išteklių Įrašai: DNS Informacijos Pagrindas

DNS išteklių įrašai yra pagrindiniai domenų vardų sistemos informacijos elementai. Tai įvestys DNS duomenų bazėje, kurios teikia informaciją apie pagrindinius kompiuterius.

• Adreso atvaizdavimo (A) įrašai: Juose yra pagrindinio kompiuterio vardas ir atitinkamas IPv4 adresas. A tipo DNS įrašai nurodo, kokiame serveryje veikia domenas ir/arba subdomenai. pvz.: manodomenas.lt. „Pliko“ domeno gale visuomet dedamas taškas. pvz.: .manodomenas.lt.

• IP 6-tos versijos adreso (AAAA) įrašai: Juose yra pagrindinio kompiuterio vardas ir atitinkamas IPv6 adresas.

• Kanoninių vardų (CNAME) įrašai: Naudojami domenų vardų slapyvardžiams kurti. CNAME tipo įrašas tai nukreipimo tipas (sinonimas), kai subdomenas nukreipiamas į kitame serveryje esantį subdomeną. Negali egzistuoti joks kitas įrašas tokiam pačiam subdomenui, kuriam sukurtas CNAME tipo įrašas. Svetainių veikimui dar naudojami CNAME įrašai. Pavyzdžiui: www CNAME pakamore.lt 21600. Šis įrašas reiškia, kad www.pakamore.lt naudoja tuos pačius IPv4 ir IPv6 IP adresus, kaip ir pakamore.lt. Kad lankytojo kompiuteris sužinotų IP adresą, jis turės eiti per visą CNAME įrašų grandinę, kol galiausiai ras A įrašą su IP adresu. Vadinasi, procesas pailgės mažiausiai dvigubai. Kad svetainė krautųsi kaip įmanoma greičiau, vieno serverio aptarnaujamoms svetainėms visuomet rekomenduoju vietoj CNAME naudoti A įrašus. Dažniausiai kiekvienas vardas (host) turi po vieną A arba CNAME tipo DNS įrašą. Tačiau A įrašų tuo pačiu vardu gali būti ir daugiau. Tai naudojama paskirstant srautą tarp kelių serverių, segmentuojant lankytojus geografiškai ir pan. Tokią DNS zoną teisingai suprojektuoti gali tik DNS specialistas. Jei patys susikursime kelis A įrašus tam pačiam vardui, turėsime problemų, kurių patys galime ir nepastebėti.

• Pašto keitiklio (MX) įrašai: Nurodo domeno vardo pašto mainų serverį, naudojamą SMTP (angl. Mail Transfer Protocol) protokolu. MX tipo įrašai nurodo, kokiame (kokiuose) serveryje (serveriuose) veikia domeno el. paštas. Nurodant MX įrašus reikia nurodyti prioritetą. Prioritetas - sąlyginis skaičius, kuo skaičius mažesnis, tuo didesnis prioritetas.

• Vardų serverių (NS) įrašai: Įgalioja DNS zoną naudoti konkretų autoritetingą vardų serverį. NS - vardų serverių įrašai leidžia trečiojo lygio domeną deleguoti kitiems DNS vardų serveriams.

• Atvirkštinės paieškos žymeklio (PTR) įrašai: Naudojami domenų vardų paieškai pagal IP adresą.

• Sertifikato (CERT) įrašai: Saugo tokius šifravimo sertifikatus kaip PKIX (angl. Public-Key Infrastructure), SPKI (angl. Simple Public-Key Infrastructure), PGP (angl. Pretty Good Privacy).

• TXT įrašai: TXT įrašo tipas gali būti naudojamas bet kokiam tekstiniam įrašui. pvz.: manodomenas.lt.

• SRV įrašai: Serviso įrašai, naudojami nurodyti, kaip pasiekti įvairias paslaugas (pvz., telefonijos). Įrašo formatas specifinis service.protocol. (pvz.

• CAA įrašai: Sertifikavimo įrašai, kuriais nurodoma, koks skaitmeninių sertifikatų paslaugų teikėjas turi teisę išduoti sertifikatus konkrečiam domenui.

• TLSA įrašai: DNS paremto autentifikavimo įrašai, naudojami nurodyti, koks sertifikatas tinkamas jungtis prie serviso.

DNS Zonos Nustatymai ir Jų Valdymas

DNS zonos nustatymai nurodo, kuriame serveryje laikoma mūsų interneto svetainė, kur nukreipti į domeno el. pašto dėžutes gaunamus laiškus ir t.t. Patobulinus DNS nustatymus pagal savo individualią situaciją, galime pagreitinti savo interneto svetainės veikimą ir el. pašto patikimumą.

Pridedant domeną serveryje: Jei naujai įsigyto domeno svetainė ir el. paštas veiks iš to paties „Interneto vizija“ sistemoje įsigyto talpinimo plano, pakanka pridėti domeną talpinimo plane ir domenas bus automatiškai į jį nukreiptas.

Atliekant paprastą nukreipimą: Paprastas nukreipimas gali būti naudojamas tuomet, kai užtenka nurodyti, iš kokio serverio veiks domeno svetainė, el. paštas arba norima domeną nukreipti į jau sukurtą puslapį.

Atliekant zonos redagavimą: Jei domeno svetainė arba el. paštas, ir pats domenas ir talpinimo planas, kuriame veiks domeno svetainė ir el. paštas, yra užsakyti pas kitą paslaugų teikėją, norint naudoti „Interneto vizija“ DNS vardų serverius, reikėtų įsigyti parkavimo paslaugą. Parkavimo paslaugos kaina yra 1.99 EUR + PVM metams.

DNS vardų serverio pavadinime po ns(skaičius). dažniausiai yra nurodomas DNS vardų serverių administratoriaus domenas, pavyzdžiui, ns1.serveriai.lt, ns1.domreg.lt ir pan. Norint pakeisti DNS serverius į „Interneto vizijos“, pakaks pažymėti „Standartiniai“.

Automatinis domeno nukreipimas: Jei domenas naudoja mūsų DNS vardų serverius, jums pakanka domeną pridėti mūsų serveryje įkurtame talpinimo plane ir domenas bus automatiškai nukreiptas į šio serverio IP adresą.

Galimybė pasirinkti jums patogų domeno įrašų koregavimo būdą: Jei norite tik nurodyti, iš kokio serverio veiks jūsų svetainė ar paštas, tuomet pakaks atlikti paprastą domeno nukreipimą į serverį ar puslapį. Prireikus sukurti papildomas DNS įrašų reikšmes, galite pasinaudoti labai detalia domeno zonos redagavimo funkcija.

Klientų aptarnavimas: Kilus klausimams, kaip atlikti domeno DNS vardų serverių keitimą, nukreipti domeną į serverį ar kaip sukurti DNS įrašus naudojant domeno zonos redagavimą, visuomet galite kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių telefonu, el. paštu ar pagalba gyvai. DNS valdymas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtingas procesas, tačiau perpratus jo veikimą, reikiamas korekcijas galima atlikti labai greitai.

DNS Įrašo Galiojimo Laikas (TTL): Optimizavimo Raktas

DNS įrašo vardą, tipą ir reikšmę be jokių svarstymų nusistatome tokius, kokių reikalauja serverio programinė įranga. Tuo tarpu galiojimo laiką (TTL) pasirenkame patys. Tai yra tas nustatymas, kurį galime optimizuoti pagal savo individualią situaciją. Kuo ilgesniam laikui lankytojų kompiuteriai išsisaugos DNS įrašą, tuo ilgiau jiems nebereikės kreiptis į DNS įrašo ir kiekvienas puslapio atvertimas sutrumpės iki 0,336s siekiančiu laukimo laiku: nustatymas bus paimamas lokaliai per kelias mikrosekundes. Interneto paslaugų teikėjai (IPT) taip pat gali išsisaugoti šiuos DNS įrašus savo maršrutizatoriuose. Tuomet vienam IPT klientui apsilankius mūsų svetainėje, tūkstančiams per tą patį maršrutizatorių besijungiančių klientų nebereikės kreiptis į mūsų DNS serverį ir svetainė užsikraus greičiau.

Kuo TTL didesnis, tuo ilgiau galios vartotojų kompiuteriuose ir maršrutizatoriuose išsaugoti DNS įrašai. Vadinasi, tuo greičiau bus įvykdomi pakartotiniai lankytojų apsilankymai. Problema kyla tuomet, kai reikia tuos įrašus atnaujinti. Pakeitę DNS įrašo nustatymus, turėsime laukti visą TTL laiką, kol lankytojų kompiuteriai pradės reaguoti į pakeitimus. Todėl reikia apskaičiuoti optimalų TTL konkrečiai savo svetainei: kad jis būtų pakankamai ilgas greitam svetainės veikimui, bet ne per ilgas reikalingiems pakeitimams.

• Greitesnis ir patikimesnis svetainės veikimas: Jei žinome, kad serverių IP adresų mums nereikės keisti, galime nustatyti labai ilgą TTL. Rekomenduoju 24 val. - 86400. Ilgesnius nustatymus gali ignoruoti klientų programinė įranga kaip neracionaliai ilgus, todėl atsiranda nežinomybė ir kyla komplikacijų.

• Avarinio atkūrimo scenarijai: Jei turime svetainės darbo avarinio atkūrimo ar atstatymo planą (angl. Disaster Recovery Plan), pagal kurį reikės keisti serverio IP adresą, TTL turi būti kuo mažesnis. Visgi rekomenduoju nuolat nenaudoti mažesnių kaip 30 min. - 1800 - TTL reikšmių. Kitaip tas pats lankytojas, naršantis po svetainę keliolika minučių, turės DNS nustatymus atsisiųsti keliskart. Greitesniam avariniam srautui nukreipti reiktų naudoti IP, o ne domeno maršruto keitimą.

Aš pats daugumai svetainių naudoju 6 val. - 21600. Tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, viršijantis vieno apsilankymo sesijos trukmę. Tuomet kiekvienas lankytojas DNS įrašą turi atsisiųsti ne daugiau kaip 1 kartą per sesiją. Tuo pačiu tai už darbo dieną trumpesnis laiko tarpas, tad ryte nusprendus keisti serverį, tą galima atlikti tą pačią darbo dieną. Jei visi svetainės lankytojai ateina ne dažniau kaip vieną kartą per dieną ir svetainėje naršo trumpiau nei valandą, taip pat greitai ir patikimai svetainė veiks ir su trumpesniais TTL nustatymais tarp 1 ir 6 valandų.

DNS Saugumas: Būtina Sąlyga Šiuolaikiniame Tinkle

DNS saugumas yra labai svarbus interneto vartotojams, įmonėms ir visiems interneto subjektams. Kaip ir bet kuriai kitai kibernetinei infrastruktūrai, DNS serveriams kyla kenkėjiškų subjektų išpuolių rizika. Patyrę DNS išpuolį asmenys ir įmonės gali susidurti su kenkėjiškomis svetainėmis, duomenų pažeidimais ir pažeistais saugumo tinklais. Nors kibernetinio saugumo ekspertai ir toliau diegia inovacijas, kaip antai DNS ryšio šifravimą DoH (angl. DNS over HTTPS) ir DNS ryšio šifravimą DoT (angl. DNS over TLS), kai naudojamas DNS šifravimas, vartotojai visada turėtų išlikti budrūs. Visada galite pasitikrinti, ar jūsų DNS nebuvo nutekintas, ir naudoti papildomas kibernetinio saugumo priemones (pvz., VPN), kad apsaugotumėte savo interneto ryšį nuo kenkėjiškų subjektų.

DNS ir IP Adresų Palyginimas

DNS padeda konvertuoti lengvai įsimenamus domenų vardus, kaip antai www.pavyzdys.lt, į skaitmeninius IP adresus, pvz., 192.0.2.1, kuriuos kompiuteriai naudoja vienas kitam rasti. Dėl to DNS yra paprastas ir patogus būdas žmonėms apsilankyti svetainėse neįsimenant sudėtingų skaičių kombinacijų.

Nors dauguma domenų vardų turi unikalų IP adresą, kai kurie domenai turi kelis adresus. Milžiniškos bendrovės, kaip antai „Apple“ ar „Amazon“, gali turėti tūkstančius serverių visame pasaulyje, o kiekvienas jų turi konkretų IP adresą. DNS duomenimis užtikrinama, kad domeno vardas visada būtų susietas su geriausiu vietiniu DNS serveriu, tačiau prireikus patys galite pakeisti DNS serverį, prie kurio esate prisijungę.

Kaip Pakeisti DNS Serverį?

Pakeitę savo dabartinį DNS serverį galite itin pagerinti savo patirtį internete, nes naršysite greičiau, o jūsų ryšys bus saugesnis. Norėdami tai padaryti, atlikite kelis toliau nurodytus veiksmus:

1. Kompiuterio ekrano apačioje suraskite didinamojo stiklo piktogramą ir spustelėkite ją.
2. Atsiradus langui su paieškos juosta, įrašykite „Manage network adapter settings“ (tvarkyti tinklo plokštės nustatymus) ir spustelėkite atitinkamą rezultatą.
3. Susiraskite ir spustelėkite ant „Ethernet“ (eternetas) arba „Wi-Fi“, priklausomai nuo to, kurį iš jų naudojate. Lange atsiradus daugiau informacijos, spustelėkite ant parinkties „View additional properties“ (rodyti papildomas ypatybes).
4. Šalia „DNS server assignment“ (DNS serverio priskyrimas) spustelėkite mygtuką „Edit“ (redaguoti).
5. Nedideliame atsidariusiame lange pasirinkite „Manual“ (neautomatinis).
6. Pasirinkite tokius nustatymus:
   • „IPv4“ - „On“ (įjungta).
     • Pageidaujamas DNS: [įrašykite pirminį DNS adresą].
     • Pakaitinis DNS: [įrašykite antrinį DNS adresą].
   • „IPv6“ - „Off“ (išjungta).
7. Spustelėkite „Save“ (išsaugoti).

Štai ir viskas! Be to, „NordVPN“ DNS serveriai gali būti automatiškai sukonfigūruoti jūsų įrenginiuose, kad išvengtumėte galimo DNS nutekinimo.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

• Ar rekomenduojama naudoti VPN su DNS?Taip, naudojantis DNS (t. y. naršant internete) rekomenduojama naudoti VPN. Saugi DNS paslauga gali apsaugoti jus nuo DNS kylančių grėsmių, o VPN padeda geriau apsisaugoti nuo įvairių tipų stebėjimo ir sekimo. Peržiūrėkite DNS ir VPN palyginimą ir atidžiau paanalizuokite jų teikiamą naudą bei atliekamas funkcijas.

• Ar privatus DNS serveris paslepia mano IP adresą?Ne, privatus DNS serveris nepaslepia jūsų IP adreso. Jis gali užkirsti kelią trečiosioms šalims pamatyti, kurias svetaines bandote pasiekti, ar apsaugoti jūsų DNS užklausas, kad niekas jų nestebėtų ir neklastotų, bet jis negali paslėpti jūsų IP adreso nuo svetainės ir tinklo tarpininkų.

• Ar DNS keitimas pastebimai pagerina interneto greitį?Taip, tačiau greičio skirtumas yra vos pastebimas. DNS keitimas užima tik mažą dalį viso laiko, kurio reikia tinklalapiui įkelti. Visgi ekspertai sutinka, kad DNS optimizavimas (pvz., pakeičiant DNS teikėją arba atnaujinant aparatinę programinę įrangą) gali padėti pastebimai pagerinti interneto greitį, ypač dažnai lankomose svetainėse.

• Kodėl turėčiau keisti savo interneto paslaugų teikėjo DNS serverius?Kai prisijungiate prie interneto, jūsų interneto paslaugų teikėjas paprastai automatiškai priskiria jums savo DNS serverius. Interneto paslaugų teikėjo DNS serveriai gali neturėti pažangių funkcijų ar sustiprintos saugos, o našumas ir privatumas gali skirtis. Dėl to visada rekomenduojama pasirinkti saugų DNS serverį. Kibernetinio saugumo ekspertų nuomone, „Cloudflare DNS“, „Google DNS“ ir „Quad9“ yra vieni saugiausių DNS serverių dėl griežtos privatumo politikos, šifravimo palaikymo ir saugumo funkcijų. Dėl šių savybių šie serveriai patenka į geriausių DNS serverių, skirtų žaidimams, sąrašą (jie tinkami ir kitoms reikmėms).

• Kas yra DNS filtravimas?DNS filtravimas - tai saugumo mechanizmas, kuris naudoja DNS, kad užblokuotų prieigą prie kenkėjiškų, netinkamų ar nepageidaujamų svetainių. Jis perima DNS užklausas ir nustato, ar prašomas domenas pagal iš anksto nustatytą politiką turėtų būti leidžiamas, ar blokuojamas.

tags: #kas #yra #dns #nustatymai