Kaip pasirinkti ir sukonfigūruoti bevielį maršrutizatorių: Išsamus vadovas

Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Namuose ar darbo vietoje interneto tiekėjas įvesdamas internetą paprastai pajungia vieną tinklo kabelio laidą. Tai riboja kompiuterių kiekio pajungimą, darbo vietos keitimą ir sukelia nepatogumų dėl paties kabelio. Tokiais atvejais prie tinklo kabelio pajungiamas maršrutizatorius, kuris turi galimybę pajungti keletą kompiuterių (pvz., keturis) prie vieno interneto. Be to, toks maršrutizatorius turi galimybę skleisti bevielį ryšį, kas leidžia bet kuriam kompiuteriui, tam tikru atstumu nuo maršrutizatoriaus, prisijungti be jokių kabelių. Žinoma, nešiojamas kompiuteris turi turėti bevielio ryšio funkciją.

Maršrutizatoriaus vaidmuo namų tinkle

Bevielis maršrutizatorius (žargoniškai „rauteris“, nuo angl. router) suteikia galimybę naudotis internetu be tinklo kabelių. Jis plačiai naudojamas ne tik įmonėse, organizacijose, bet ir namuose. Jo paskirtis - padalyti interneto srautą į kompiuterius, nebenaudojant tinklo kabelio. Namuose pasistatę bevielį maršrutizatorių, galite dirbti internete su nešiojamu kompiuteriu ne tik name, bet ir kieme. Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui - ne bėda, maršrutizatorius išspręs šią problemą ir internetas bus pasiekiamas visiems jūsų kompiuteriams.

Įsteigti maršrutizatorių sau gali būti įdomus ir naudingas procesas, jeigu žinote, kaip tai padaryti. Netrukus galėsite pamilti savo naują maršrutizatorių ir laisvę, kurią jis suteikia. Turėdami bevielį maršrutizatorių, galite dirbti iš bet kurios savo namų vietos ir net už jų ribų. Galite net dirbti prie baseino, jei tikrai norite! Be laisvės, bevielis maršrutizatorius užtikrina namų tinklo funkcionalumą. Tai reiškia, kad jūs ir jūsų šeimos nariai galite vienu metu naudotis internetu be trukdžių. Nėra reikalo prie kompiuterio prisirišti. Su kompiuterių platinimu šiuolaikiniame pasaulyje, neišvengiamai turėsime vis daugiau įvairių kompiuterių namų ūkiuose. Tai reiškia, kad maršrutizatoriai tampa vis svarbesne ir kasdieniškesne kiekvieno dalimi.

Kaip pasirinkti tinkamą bevielį maršrutizatorių?

Ar egzistuoja geriausias bevielis maršrutizatorius? Galėčiau atsakyti klausimu: ar egzistuoja geriausias automobilis? Kiek žmonių, tiek nuomonių. Visi maršrutizatoriai yra panašūs, nes naudoja bevielio ryšio standartą 802.11 (nuo 2,4 iki 5 GHz diapazonas). Šis standartas kitaip vadinamas „WiFi“. Tačiau visi maršrutizatoriai skiriasi - nes naudoja savo gamintojo sukurtą programinę įrangą bei papildomus saugumo metodus.

Perkant bevielį maršrutizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį į šalia skaičių esančias raides. Gali būti 802.11a/b/g, 802.11g/n. Raidės „a“ ir „b“ mūsų nedomina, nes tai pasenę standartai, bet dabar svarbiausia raidė „n“. Raidės nurodo maršrutizatoriaus technologiją, nuo kurios priklauso greitis. Plačiausiai naudojamas standartas yra „g“, net bevielio prieigos taškai (pavyzdžiui, Zebra ir t.t.) naudoja šį standartą. Standartas „g“ naudoja 2,4 GHz dažnį ir gali perduoti duomenis iki 54 Mb/s, nors realus greitis siekia iki 19 Mb/s ir mažiau. Greitis sumažėja dėl duomenų paketų šifravimo. Tuo tarpu nauja „n“ technologija „paspartėja“ iki 600 Mb/s (Mb - megabitai, norint sužinoti megabaitų kiekį, reikia dalinti iš 8) ir gali dirbti viename iš dviejų diapazonų - 2,4 arba 5 GHz. Šios technologijos maršrutizatoriai supranta ir „g“ tipo signalą. Jeigu kompiuteriai turi „g“ standarto bevieles plokštes - bevielis „n“ tipo maršrutizatorius duomenis siųs „g“ standarto greičiu. Galima nusipirkti „n“ bevieles plokštes, bet jeigu kompiuteriai yra nešiojami, gali būti nepatogu jas laikyti kompiuteriuose.

Kokio tipo plokštė jūsų nešiojamame kompiuteryje? Sužinoti labai lengva - ant kompiuterio nugarėlės būna užklijuotas lipdukas su bevielės plokštės MAC adresu ir standartu (pvz.: 802.11 a/b/g). Jeigu pas jus yra kompiuterių su „g“ ir „n“ tipo bevielėmis plokštėmis - maršrutizatorius duomenis siųs „g“ standarto greičiu (maršrutizatorių turėsite patys nustatyti).

Firma nėra ypatingai svarbi maršrutizatoriaus pasirinkimui, bet pasitaiko įvairiausių niuansų dėl naudojamos programinės įrangos. Maršrutizatoriams galima įrašyti ir trečiųjų šalių programinę įrangą (firmware), kurios pagalba jie tampa labiau funkcionalūs. Daug programinės įrangos yra sukurta „Linksys“ maršrutizatoriams, todėl šie dalykai įtakoja mano pasirinkimą. Programinės įrangos savo maršrutizatoriui galite ieškoti www.dd-wrt.com puslapyje. Bet atminkite - įdiegę ne gamintojo programinę įrangą, jūs rizikuojate prarasti įrangos garantiją.

Renkantis maršrutizatorių ir antenas, geriausiai rinktis žinomo gamintojo.

Tinklo saugumo svarba ir iššūkiai

Viskas būtų puiku, jei nebūtų trūkumų. Visada šalia privalumų atsiranda ir trūkumų. Tik šį kartą gana dideli trūkumai - tinklo saugumas. Jeigu bevielis maršrutizatorius nėra tinkamai paruoštas, jūsų interneto ryšiu gali pasinaudoti ir nekviesti svečiai. 2009 metų vasarą vykom su šeima automobiliu pakeliauti po Lenkiją. Nuvykę į Gdanską, pasiklydom ir neberadom kelio link jūros. Nors navigacinė sistema yra, bet jos nepaprašysi, kad vestų prie jūros. Reikia žinoti gatvę, kuri leistų nuvykti iki pajūrio. Išsitraukiau nešiojamą kompiuterį ir pabandžiau rasti neapsaugotų tinklų. Radau iš karto prie daugiabučių namų ir dar ne vieną. Taigi, per „Google Maps“ sužinojau reikiamos gatvės pavadinimą. Tenka ne iš vienų lūpų girdėti, kaip programišiai naudojasi internetu namuose kitų sąskaita ne vienus metus. Ir tai ne kažkur toli, bet Panevėžyje. Todėl skaitytoją norėčiau supažindinti su keliais dalykais: bevielio maršrutizatoriaus pasirinkimu ir jo sukonfigūravimu.

Jeigu bevielis maršrutizatorius nėra tinkamai paruoštas, jūsų interneto ryšiu gali pasinaudoti ir nekviesti svečiai. Tai ne tik nepageidaujamas srauto naudojimas, bet ir potenciali saugumo rizika. Programišiai, naudodamiesi nesaugiais bevieliais tinklais, gali stebėti jūsų veiklą, vagti duomenis ar netgi naudoti jūsų ryšį neteisėtiems veiksmams.

VPN maršrutizatorius: papildomas saugumo sluoksnis

Kas yra VPN maršrutizatorius? VPN maršrutizatorius veikia lygiai taip pat, kaip įprastas VPN. Duomenų srautas nukreipiamas per VPN serverius ir tai leidžia visiškai netrukdomai naršyti internete. Niekas - nei vagys, nei duomenis renkančios ir kaupiančios korporacijos - nematys, ką veikiate internete. Į maršrutizatorių įdiegę VPN, užtikrinsite viso tinklo saugumą. Sukonfigūravus maršrutizatorių taip, kad į jį būtų galima parsisiųsti VPN programinę įrangą, visi prie jo prijungti įrenginiai bus apsaugoti. Tarp tokių įrenginių - ir tie, kurie paprastai negali naudotis VPN programinės įrangos funkcijomis, pavyzdžiui, daugelis išmaniųjų namų įrenginių.

Kaip veikia VPN maršrutizatorius?

VPN sukuria užšifruotą saugų ryšį tarp įrenginio, kuriame jis įdiegtas, ir interneto. Jis surenka visas prietaiso išsiųstas užklausas prisijungti prie interneto ir nukreipia jas per šifruotą tunelį ir VPN serverį taip, kad tų užklausų nebūtų įmanoma perskaityti ar nukreipti kitur.

Kai sukonfigūruosite VPN maršrutizatorių, visų prie jo prijungtų įrenginių srautas bus siunčiamas per šifruotą tunelį. Sakydami „visų“ turime omenyje jūsų staliniį kompiuterį, nešiojamąjį kompiuterį, namų laisvalaikio sistemą ar net išmanųjį skrudintuvą.

VPN maršrutizatoriuje: privalumai ir trūkumai

• Privalumai:

  • Apsaugo visą jūsų tinklą.
  • Užtikrina įrenginių, kurie nepalaiko VPN, saugumą.
  • Sujungia daug įrenginių.
  • Nuolat užtikrinamas saugumas ir privatumas. Turėdami VPN savo maršrutizatoriuje, visada būsite prisijungę prie VPN serverio. Jums niekada nereikės jaudintis, ar nepamiršote prisijungti prie VPN, nes VPN jus saugos tol, kol veiks jūsų maršrutizatorius. Jei nors vienas iš jūsų įrenginių automatiškai jungsis prie interneto, pavyzdžiui, jūsų finansų programėlė norės atnaujinti informaciją apie sąskaitos balansinį likutį, ryšys bus apsaugotas, net jei jūs tuo metu miegosite.
  • Visapusiška apsauga namuose. Ryšys su VPN serveriu nuolat veiks visiems įrenginiams, prijungtiems prie maršrutizatoriaus VPN jūsų namuose. Saugus ryšys automatiškai veiks ir visiems naujiems įrenginiams be jokių papildomų nustatymų - net svečiams, kurie jūsų paprašys prisijungimo prie bevielio interneto slaptažodžio.
  • Veikia net tuose prietaisuose, kurie nepalaiko VPN. Mūsų namuose yra daugybė prie bevielio interneto prijungtų įrenginių, kurie nepalaiko VPN funkcijos, bet jiems ji tikrai praverstų. Kad ir kokiu įrenginiu naudotumėtės, saugumas - svarbiausia.
  • Prijunkite daugiau įrenginių. „NordVPN“ savo vartotojams leidžia prijungti iki 6 įrenginių, ko daugumai visiškai užtenka. Bet ar žinojote, kad maršrutizatorius, į kurį įdiegta „NordVPN“ programa, yra laikomas tik vienu įrenginiu? Jei prie maršrutizatoriaus su įdiegta VPN programa jungiasi jūsų stalinis kompiuteris, nešiojamas kompiuteris ir išmanusis telefonas, techniškai prie VPN yra prisijungęs tik vienas įrenginys. Šia funkcija nereikėtų piktnaudžiauti, nes nukentės jūsų interneto greitis ir stabilumas. Tačiau tai yra paprastas būdas su turima „NordVPN“ prenumerata prijungti daugiau įrenginių.

• Trūkumai:

  • Sunkiau valdyti jūsų VPN nustatymus. Kadangi jūsų maršrutizatorius vietoje vartotojo sąsajos turi tik keletą paprastų mygtukų, teks naudoti papildomą įrenginį VPN nustatymams sukonfigūruoti. Su „NordVPN“ programėle kur kas patogiau įjungti ar išjungti VPN tunelį arba pakeisti šalį, per kurią jungiamasi. Tą patį padaryti galima ir jūsų maršrutizatoriuje, tik jau ne taip patogiai.
  • Konfigūracija ir šifravimo lygis priklauso nuo jūsų maršrutizatoriaus. Daugeliui maršrutizatorių nepakanka pajėgumų, kad juose galėtų veikti kažkas daugiau negu patys paprasčiausi šifravimo ir tuneliniai protokolai. Tad gal vertėtų apsvarstyti VPN maršrutizatoriaus įsigijimą ar bent pasidomėti, nuo ko apsaugo jūsų pasirinktas protokolas.
  • Blokuoja kai kuriuos įeinančius ryšius. VPN paskirtis iš esmės yra blokuoti įeinančius nepatvirtintus ryšius. Naudojantis nešiojamu kompiuteriu, staliniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, bus kur kas lengviau apeiti šiuos apribojimus ir inicijuoti ryšį, nes šie įrenginiai turi vartotojo sąsajas. O štai tokie mažiau prieinami įrenginiai, kaip jūsų maršrutizatorius, greičiausiai liks nepasiekiami iš išorės, nes patys negali inicijuoti ryšio. Tačiau tai netaikoma automatizuotiems procesams vartotojų įrenginiuose, todėl jūs vis tiek į savo kompiuterį gausite el. laiškus ir pranešimus.
  • Srautas tarp įrenginių ir maršrutizatoriaus nėra apsaugotas. Kadangi šifravimas vyksta maršrutizatoriuje, srautas tarp įrenginių ir maršrutizatoriaus nebus šifruojamas. Bet, jei namuose turite saugų bevielį internetą, o jūsų mobilieji įrenginiai nėra nustatyti automatiškai jungtis prie kitų tinklų, problemų kilti neturėtų.

Didelis pavojus saugumui kyla tada, kai bet kas gali prisijungti prie jūsų tinklo. Lengviausias būdas užtikrinti savo namų tinklo saugumą yra įsigyti maršrutizatorių, kuriame iš anksto įdiegta VPN paslauga. Tokiu atveju nereikia atlikti jokios papildomos konfigūracijos. Bet, jei norint įdiegti VPN, reikės atnaujinti maršrutizatoriaus programinę įrangą, tai pareikalaus laiko ir techninių įgūdžių. Jei jūsų maršrutizatorius veikia su VPN, VPN konfigūravimas užtruks vos kelias minutes.

Kaip žinoti, ar jūsų maršrutizatorius veiks su VPN?

Prieš imantis tolimesnių veiksmų, svarbu įsitikinti, ar jūsų maršrutizatorius suderinamas su VPN, nes ne visi maršrutizatoriai yra tokie. Apie suderinamumą pasiskaityti galite maršrutizatoriaus vartotojo instrukcijoje, kurią turėjote gauti jį įsigydami. O jei instrukcijos negavote ar nebeturite, visą reikiamą informaciją turėtumėte rasti internete, tiesa, anglų kalba. Į paiešką įveskite savo maršrutizatoriaus pavadinimą ir frazę „VPN compatibility“. Jei perkate naują maršrutizatorių, vertėtų iš anksto pasidomėti, ar jis suderinamas su VPN. Rinkoje yra daugybė puikių VPN maršrutizatorių. Tiesa, dauguma interneto paslaugų tiekėjų maršrutizatorių ir modemų nepalaiko VPN ryšio. Tačiau galite sujungti interneto paslaugų tiekėjo modemą su VPN palaikančiu maršrutizatoriumi, ir VPN paslauga veiks.

Jei ieškote maršrutizatoriaus, su kuriuo veikia VPN, štai keletas pasiūlymų, tinkamų ne tik paprastiems vartotojams, bet ir mažoms bei vidutinio dydžio įmonėms:

• Linksys WRT 3200 ACM
• Asus RT-AC86U
• Teltonika RUTX11
• Netgear Nighthawk X10 AD7200

Kaip maršrutizatoriuje sukonfigūruoti VPN

Visų pirma reikėtų pasirinkti VPN paslaugą, kuri palaiko prisijungimą prie maršrutizatorių. Jei ieškote geriausio VPN tiekėjo, „NordVPN“ - saugus ir patikimas pasirinkimas.

Kitame žingsnyje reikėtų patikrinti, ar jūsų maršrutizatorius palaiko VPN funkcijas. Norėdami sužinoti, ar jūsų maršrutizatoriuje veiks „NordVPN“ paslauga, pasitikrinkite mūsų mokomajame puslapyje (anglų kalba) susiradę savo maršrutizatoriaus gamintoją bei modelį. Greta kai kurių ten išvardintų maršrutizatorių rasite ir „NordVPN“ nustatymo instrukcijas. Gerai paieškojus, galima rasti ir maršrutizatorių su iš anksto sukonfigūruota VPN paslauga.

„NordVPN“ paslaugos įdiegimo specifika priklauso nuo maršrutizatoriaus gamintojo ir modelio, tačiau pagrindiniai žingsniai yra tokie:

1. Prisijunkite prie maršrutizatoriaus: Prisijunkite prie savo maršrutizatoriaus ir pakeiskite nustatymus. VPN įdiegimui reikalingus nustatymus pakeisite gavę prieigą. Kaip tai padaryti, sužinosite naudodamiesi vartotojo instrukcija arba kreipdamiesi pagalbos į paslaugos tiekėją. Daugelyje maršrutizatorių į paieškos juostą reikės įvesti maršrutizatoriaus IP adresą ir prisijungti. Jei niekada iki tol nesijungėte prie savo maršrutizatoriaus, tai bus puiki proga pakeisti jo slaptažodį, nes dauguma yra parduodami su gamyklose nustatytais slaptažodžiais, kuriuos labai lengva nulaužti!

2. Sukonfigūruokite maršrutizatorių: Kokius žingsnius teks atlikti norint sukonfigūruoti savo maršrutizatorių, priklausys nuo maršrutizatoriaus programinės įrangos. Kai kurie maršrutizatoriai, pavyzdžiui, kai kurie „Asus“ modeliai, jau turi integruotą VPN funkciją. O kituose teks pakeisti nustatymus, kad jų srautas būtų nukreiptas į VPN serverį. Tikslias instrukcijas savo konkrečiam maršrutizatoriui rasite mūsų išsamiame mokomajame puslapyje anglų kalba arba jūsų maršrutizatoriaus gamintojo išduotame vartotojo vadove ar internetinėje svetainėje.

3. Patikrinkite, ar veikia! Baigę konfigūruoti maršrutizatorių, kad jame veiktų VPN, patikrinkite, ar veikia ryšys. Norėdami pakeisti nustatymus, prie maršrutizatoriaus iš namų galėsite prisijungti kada panorėję, bet tai vis tiek nebus taip patogu, kaip naudojantis „NordVPN“ programėlėmis. Atminkite - jums nebūtina pirkti specialaus maršrutizatoriaus, daugelyje įdiegti VPN apsaugą pavyks patiems.

Vis dar nežinote, kaip į maršrutizatorių įdiegti VPN? Jei susiduriate su sunkumais ir nežinote, kaip įdiegti VPN - ne bėda. „NordVPN“ teikia apdovanojimus pelniusį, visą parą veikiantį klientų aptarnavimą keliomis kalbomis. Jei šie patarimai jums nepadėjo ir vis dar jaučiatės sutrikę, mūsų specialistai padės jums rasti būdą įdiegti „NordVPN“ į jūsų maršrutizatorių. NordVPN klientų aptarnavimas pasiekiamas visą parą. Susisiekite el. paštu.

Tad, jei būdami namuose naudositės „NordVPN“ paslauga kitame įrenginyje, „NordVPN“ šifruotas tunelis vis tiek keliaus per šifruotą tunelį, nustatytą jūsų maršrutizatoriuje. Ši funkcija gali būti naudinga ir tikrai galinga, jei naudojatės dvigubo VPN nustatymais, tačiau „NordVPN“ nebuvo sukurtas tokiam veikimui per jūsų VPN maršrutizatorių. Norėdami išvengti pastebimo interneto sulėtėjimo ar nestabilumo, prie „NordVPN“ serverio junkitės vienu arba kitu būdu, bet ne abiem vienu metu.

Maršrutizatoriaus konfigūravimas: žingsnis po žingsnio

Nusipirkę bevielį maršrutizatorių, pirmiausiai pajunkite prie interneto. Vienas iš lizdų vadinasi „Internet“ (ar pan.), ir į jį pajungiamas tinklo kabelis iš jūsų interneto tiekėjo. Maršrutizatorius konfigūravimui pajungiamas prie kompiuterio per kitą tinklo kabelį (dažniausiai jis būna pakuotėje). Jungiamas kabelis į vieną iš kelių esančių maršrutizatoriuje LAN lizdų.

Pasileidžiame kompiuteryje interneto naršyklę, suvedame maršrutizatoriaus IP adresą, slaptažodį ir patenkame į administravimo programą. Maršrutizatoriaus IP adresą ir slaptažodį sužinosite gamintojo instrukcijoje (knygelė arba CD). Čia pirmiausiai sukonfigūruojate interneto prisijungimui reikalingas nuostatas (IP, DNS, Gateway arba MAC). Konfigūruoti reiktų lygiai taip pat, kaip jūsų interneto tiekėjas reikalauja konfigūruoti kompiuterį.

Bevielio ryšio nustatymai

Bevielio ryšio konfigūravime palikime DHCP IP adresus - tokiu atveju visi kompiuteriai gaus dinaminius IP adresus ir sumažės papildomų problemų.

• SSID (Service Set Identifier) - tinklo pavadinimas. Sugalvokite pavadinimą. Jo paskirtis - identifikuoti jūsų susikurtą tinklą. Pavyzdžiui, kompiuteriai, skenuojantys bevielius tinklus, rodo jų pavadinimus, kurie ir vadinami SSID. Pagal nutylėjimą SSID būna maršrutizatoriaus pavadinimas (pvz.: Linksys). Programišiui gali būti lengviau įsilaužti pagal programinės įrangos klaidas, nes jis žino jūsų maršrutizatoriaus gamintoją. SSID keiskite kitu pavadinimu. Kai kurie žmonės keičia pavadindami savo adresu (pvz.: kniaudiskiu12-13). Kiek tai yra naudinga, man būtų sunku pasakyti, bet savų duomenų atskleidimas, manau, niekada nėra sveikintinas pasirinkimas. Kai kurie maršrutizatoriai leidžia slėpti SSID, todėl tai yra truputį saugiau, bet kartu sudaro papildomų rūpesčių. Skenuojant tinklą, jūs nerasite savo SSID, bet jį reiks suvesti į kompiuterio programą. Programišiai naudoja programas, kurios lengvai parodo paslėptus tinklus. Todėl nauda menka.

• Wireless Channel (tinklo kanalas) - palikite „auto“. Reikalingas tais atvejais, kai jūsų maršrutizatorius veikia tuo pačiu kanalu, kaip ir jūsų kaimyno - dėl atsiradusių trukdžių kompiuteris atsijungia nuo maršrutizatoriaus. Todėl jūsų kanalas ir kaimyno turėtų skirtis. Tinka „auto“, bet jei nėra šios nuostatos, - rinkitės bet kurį kanalą ir tikrinkite susijungimą.

• Security Mode (Apsaugos tipas). Yra WEP, WPA ir WPA2. Rinkitės WPA2 (Personal, jeigu tik vienas maršrutizatorius), nes WEP nulaužiamas per 10 min.

• WPA Algorithms (WPA šifravimo algoritmas). Šiuo metu geriausias yra AES.

• Key - raktas, kurį įvedus į kompiuterį, jis susijungs su maršrutizatoriumi. Raktą įsidėmėkite, nes pirmąjį kartą jungiantis prie tinklo reiks suvesti. Trumpą raktą yra lengviau iššifruoti, todėl saugiau yra sukurti ilgą.

• Maximum DHCP Users (pas jus gali vadintis ir kitaip) - maksimalus vartotojų skaičius. Rekomenduoju mažinti iki minimumo. Jeigu bus jungiamas tik vienas kompiuteris - nurodykite 1. Truputį sumažėja įsilaužimo galimybės. Jeigu jūsų kompiuteris prisijungęs prie maršrutizatoriaus - visiems kitiems kompiuteriams nebėra galimybės prisijungti.

• MAC filter - galima leisti prisijungti tik su žinomais MAC adresais. Neprivaloma, bet galima pasinaudoti. Ypatingo saugumo nesuteiks, nes programišiai, skenuodami tinklą, sužinos MAC adresus ir bandys, pakeitę savus į jūsų, laužtis į sistemą.

Administravimo skiltyje nepamirškite susikurti naujo slaptažodžio, kuris leidžia prisijungti prie maršrutizatoriaus. Taip pat išjunkite galimybę prisijungti prie maršrutizatoriaus per WiFi. Čia išvardinau pagrindinius dalykus, kurie užtikrins jūsų maršrutizatoriaus „WiFi“ saugumą.

Jeigu įsidiegėte trečiųjų šalių programinę įrangą, kartais būna padaryta galimybė sumažinti maršrutizatoriaus bevielio tinklo galingumą - tokiu atveju sumažinsite spindulio veikimo atstumą, ir programišiui teks sėdėti prie jūsų buto durų, kad galėtų įsilaužti į maršrutizatorių. Tuo paros metu, kai nesinaudojate maršrutizatoriumi - jį galite visai išjungti, tada bus ir jums, ir programišiams ramiau.

Jeigu turite 2 ir daugiau kompiuterių (pvz.: stalinį ir nešiojamą) ir norite juos prisijungti prie interneto, Jums reikia Routerio (maršrutizatoriaus).

Išplėstinės maršrutizatoriaus funkcijos ir nustatymai

Be pagrindinių interneto ir bevielio ryšio nustatymų, modernūs maršrutizatoriai siūlo daugybę papildomų funkcijų, kurios gali pagerinti tinklo veikimą ir saugumą.

• Interneto nustatymai: Šiame punkte galima įjungti prieigos taško režimą, nustatyti interneto ryšio tipą ir norimą dinaminį IP.

• Bevielio ryšio nustatymai: Šiame punkte galima sukonfigūruoti apsaugotą bevielį tinklą: pasirinkti tinklo pavadinimą ir norimą slaptažodį, uždėti duomenų perdavimo greičio ribojimą, taip pat padaryti tinklą nematomu.

• LAN nustatymai: Šiame punkte galima sukonfigūruoti vietinį tinklą: pasirinkti norimą IP adresą, pridėti konkrečius kompiuterius ir leisti tik jiems prisijungti.

• Laikas ir data: Šiame punkte galima nustatyti laiką, laiko zoną, datą, bei aktyvuoti automatinį laiko ir datos nustatymą.

• Tėvų kontrolė: Šiame punkte galima sukurti sąrašą svetainių, į kurias priėjimą leisti arba uždrausti.

• Papildomi nustatymai:

  • Port Forwarding: Šis punktas leidžia apibrėžti vieną viešą prievadą maršrutizatoriui nukreipimui į vidaus LAN IP adresą ir privatų LAN prievadą, jei reikia. Tai naudinga, pavyzdžiui, norint pasiekti namų serverį ar žaidimų konsolę iš išorės.
  • Programos taisyklės: Ši funkcija naudojama atidaryti vieną ar kelis prievadus ugniasienėje, kai routeris sinchronizuoja duomenis, siųstus internetu. Specialios paskirties taisyklės taikomos visiems vidinio tinklo kompiuteriams.
  • Priėjimo kontrolė: Ši funkcija naudojama kontroliuoti prieigą prie tinklo, remiantis MAC adreso tinklo adapteriu. Galima nustatyti, ar leisti, ar neleisti interneto prieigą.
  • Firewall & DMZ: Ugniasienė (Firewall) apsaugo jūsų tinklą nuo neteisėtos prieigos iš interneto. DMZ (Demilitarized Zone) zona leidžia perkelti tam tikrus įrenginius į viešai pasiekiamą tinklo segmentą, tačiau tai turėtų būti daroma atsargiai ir tik su gerai suprantamais įrenginiais.
  • Papildomi bevielio ryšio nustatymai: Čia gali būti papildomų nustatymų, tokių kaip WMM (Wi-Fi Multimedia) funkcija, skirta prioritetizuoti multimedijos srautą, arba tinklo dažnių juostų (2.4 GHz ir 5 GHz) nustatymai.

Maršrutizatoriaus priežiūra ir atnaujinimai

Norint užtikrinti optimalų maršrutizatoriaus veikimą ir saugumą, svarbu reguliariai atlikti jo priežiūrą.

• Įrenginio administravimas: Tai apima prieigą prie maršrutizatoriaus valdymo sąsajos, kurioje galima keisti nustatymus.

• Išsaugojimas ir atkūrimas: Rekomenduojama periodiškai išsaugoti maršrutizatoriaus nustatymus. Tai leis greitai atkurti konfigūraciją gedimo atveju arba perkeliant nustatymus į naują įrenginį.

• Programinės įrangos atnaujinimas: Gamintojai reguliariai išleidžia programinės įrangos (firmware) atnaujinimus, kurie taiso klaidas, gerina veikimą ir, svarbiausia, užpildo saugumo spragas. Svarbu patikrinti ir įdiegti naujausius atnaujinimus.

• DDNS (Dynamic Domain Name System) nustatymai: Jei norite pasiekti savo namų tinklą iš išorės naudodami domeno vardą (pvz., mano-namai.dyndns.org) vietoj IP adreso, DDNS paslauga yra būtina. Ji automatiškai atnaujina jūsų viešąjį IP adresą DNS serveriuose.

• Sistemos patikrinimas: Kai kurie maršrutizatoriai turi diagnostikos įrankius, leidžiančius patikrinti tinklo ryšį ir aptikti galimas problemas.

• Log'o nustatymai: Maršrutizatoriaus žurnalas (log) saugo informaciją apie tinklo įvykius, prisijungimus ir galimus saugumo incidentus. Peržiūrėjus žurnalą, galima diagnozuoti problemas ar aptikti nepageidaujamą veiklą.

Mesh WiFi sistemos: sprendimas dideliems būstams

Turbūt daugelis esate susidūrę su situacija, kai namuose yra vieta, kur internetas tiesiog neveikia. Galbūt tai rūsys, antras aukštas ar terasa. Įprastas WiFi maršrutizatorius spinduliuoja signalą iš vieno taško, ir kuo toliau nuo jo, tuo silpnesnis ryšys. Mesh technologija atsirado dar prieš kokį dešimtmetį, bet tik pastaraisiais metais tapo prieinama paprastiems vartotojams. Anksčiau tokias sistemas naudojo didelės įmonės ar viešbučiai, kur reikėjo padengti milžiniškas erdves. Pagrindinis skirtumas nuo senų gerų WiFi stiprintuvų (repeater’ių) - mesh įrenginiai kuria vieną tinklą su vienu pavadinimu. Jūsų telefonas ar nešiojamas kompiuteris automatiškai persijungia prie artimiausio prieigos taško, o jūs to net nepastebite.

Pirmas klausimas, kurį turėtumėte sau užduoti - kokio ploto erdvę norite padengti? Dauguma mesh sistemų pardavinėjamos rinkiniais po 2-3 įrenginius. Vienas įrenginys paprastai padengia apie 100-150 kvadratinių metrų. Jei turite 200 kv. m. būstą, greičiausiai prireiks trijų įrenginių. Antra svarbi detalė - interneto greitis. Mesh sistemos skirstomos pagal WiFi standartus: WiFi 5 (802.11ac), WiFi 6 (802.11ax) ir naujausiasis WiFi 6E. Jei jūsų interneto greitis iki 300 Mbps, WiFi 5 sistema puikiai tiks. Bet jei turite gigabitinį internetą arba planuojate jį įsigyti ateityje, verta investuoti į WiFi 6 sistemą. Dar vienas aspektas - ethernet portai. Kai kurios pigesnės mesh sistemos turi tik po vieną-du portus kiekviename įrenginyje. Jei turite kompiuterį, televizorių ar žaidimų konsolę, kurią norite prijungti laidu, pasitikrinkite, ar bus pakankamai portų.

Čia prasideda tikrasis darbas. Daugelis žmonių daro klaidą ir tiesiog stato visus įrenginius ten, kur patogiausia arba kur gražiau atrodo. Pirmasis įrenginys - bazinė stotis - turi būti prijungtas prie jūsų interneto modemo laidu. Šį įrenginį geriausia dėti kuo arčiau namo centro, ne kokiame nors kampe ar rūsyje. Jei jūsų modemas stovi prie įėjimo durų, galbūt verta paprašyti interneto tiekėjo perkelti jį į patogesnę vietą. Kitus įrenginius dėkite taip, kad jie būtų maždaug per pusę atstumo tarp bazinės stoties ir probleminės zonos. Pavyzdžiui, jei bazė pirmame aukšte, o blogai veikia antrame, antrąjį mesh įrenginį dėkite laiptų viršuje arba koridoriuje, ne pačiame toliausio kambario gale. Stenkitės nedėti mesh įrenginių šalia didelių metalinių objektų, akvariumų ar mikrobangų krosnelių. Metalas ir vanduo blokuoja WiFi signalą, o mikrobangės veikia tame pačiame dažnių diapazone.

Šiuolaikinės mesh sistemos konfigūruojamos per išmaniojo telefono programėles. Tai daug paprasčiau nei senų laikų metodas, kai reikėjo naršyklėje rašyti IP adresus ir kapstyti sudėtingus meniu. Pirmas žingsnis - atsisiųskite gamintojo programėlę iš App Store ar Google Play. Sukurkite paskyrą, jei jos dar neturite. Prijunkite pirmąjį mesh įrenginį prie elektros ir prie modemo ethernet laidu. Palaukite minutę-dvi, kol jis įsijungs - paprastai mirksi lemputė. Programėlė turėtų automatiškai aptikti įrenginį. Programėlė paprašys sugalvoti tinklo pavadinimą (SSID) ir slaptažodį. Čia mano patarimas - naudokite paprastą, bet saugų slaptažodį. Bent 12 simbolių, su raidėmis ir skaičiais. Venkite gimtadienių ar adresų - tai per paprasta atspėti.

Kai pirmasis įrenginys sukonfigūruotas ir veikia, laikas pridėti kitus. Čia procesas dar paprastesnis. Tiesiog įkiškite antrąjį mesh įrenginį į elektros lizdą pasirinktoje vietoje. Programėlė vėl ieškos naujo įrenginio. Kai ras, paprašys patvirtinti, kad tai tikrai jūsų įrenginys - paprastai reikia paspausti mygtuką ant paties įrenginio. Įrenginys automatiškai susijungs su bazine stotimi ir pradės transliuoti tą patį tinklą. Visas procesas užtrunka 2-3 minutes. Kai visi įrenginiai pridėti, verta pasivaikščioti po namus su telefonu ir patikrinti signalo stiprumą skirtingose vietose. Daugelis mesh programėlių turi integruotą signalo tikrinimo funkciją.

Bazinė mesh sistema veiks ir su numatytaisiais nustatymais, bet jei norite išspausti maksimumą, verta pasikapstyti papildomuose nustatymuose. Mano rekomendacija - palikite bendrą tinklą. Sistema pati protingai paskirstys įrenginius tarp dažnių. Senesni įrenginiai, kurie palaiko tik 2.4 GHz, automatiškai prisijungs prie to dažnio, o naujesni naudos greitesnį 5 GHz. QoS (Quality of Service) nustatymai leidžia prioritizuoti tam tikrą srautą. Pavyzdžiui, jei dirbate iš namų ir dalyvaujate vaizdo konferencijose, galite nustatyti, kad jūsų kompiuteris gautų prioritetą prieš vaikų YouTube. Svečių tinklas - labai naudinga funkcija. Kai ateina draugai ir prašo WiFi slaptažodžio, galite duoti svečių tinklo duomenis. Jie turės internetą, bet nematys jūsų namų įrenginių - išmaniųjų televizorių, spausdintuvų, NAS diskų. Daugelis mesh sistemų turi tėvų kontrolės funkcijas. Galite nustatyti, kada vaikai gali naudotis internetu, blokuoti tam tikras svetaines ar programas. Kai kurios sistemos netgi rodo, kiek laiko kiekvienas įrenginys praleido internete.

Net ir su geriausia mesh sistema kartais atsiranda problemų. Dažniausia - įrenginiai nebesusijungia tarpusavyje po elektros išjungimo. Paprasčiausias sprendimas - išjunkite visus mesh įrenginius iš elektros, palaukite 30 sekundžių, tada įjunkite pirmiausia bazinę stotį, palaukite minutę, po to kitus. Jei kažkuris įrenginys nuolat atsijungia, patikrinkite, ar jis nėra per toli nuo kitų. Mesh sistema veikia kaip grandinė - jei vienas grandies narys per silpnai „girdi” kitus, ryšys nutrūks. Lėtas internetas gali būti ne mesh sistemos kaltė. Pirmiausia patikrinkite greitį, prijungę kompiuterį tiesiai prie modemo laidu. Jei ir taip lėtas, problema interneto tiekėjo pusėje. Kartais padeda tiesiog perkrauti visą sistemą ir atnaujinti programinę įrangą. Gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir pagerina veikimą.

Grįžtant prie pradinio klausimo - mesh WiFi sistema tikrai verta, jei turite didelį būstą arba storų sienų, kurios blokuoja signalą. Konfigūravimas tikrai nesudėtingas - net technologijų nemėgstantis žmogus susitvarko per valandą. Programėlės intuityvios, o dauguma nustatymų veikia gerai ir su numatytomis reikšmėmis. Svarbiausia - nepirkite per pigios sistemos. Geresnės mesh sistemos kainuoja nuo 150 eurų už dviejų įrenginių rinkinį. Taip, yra ir už 80 eurų, bet dažniausiai jos lėtesnės ir turi mažiau funkcijų. Ir paskutinis patarimas - neišmeskite seno maršrutizatoriaus. Jį galite palikti kaip atsarginį variantą arba panaudoti kaip papildomą prieigos tašką garaže ar darbo kambaryje, prijungus laidu prie mesh sistemos.

tags: #kaip #issirinkti #ir #sukonfiguruoti #bevieli #marsrutizatoriu