Ar kada susimąstėte, kodėl jūsų Wi-Fi signalas kartais dingsta vidury filmo ar svarbaus vaizdo skambučio? O gal kaltas ne tiek interneto tiekėjas, kiek jūsų buto „slapta” vieta, kur slepiasi maršrutizatorius? Lietuviai, gyvenantys daugiabučiuose su storomis gelžbetoninėmis sienomis ir gausybe elektronikos, dažnai kovoja su lėtu internetu - o naujausi technologijų ekspertų tyrimai atskleidžia, kad viskas prasideda nuo netinkamos routerio pozicijos. Šiandien mes atskleisime blogiausias vietas bute, kur statyti Wi-Fi maršrutizatorių „griežtai draudžiama” - ir tai ne tik mitas, bet moksliškai pagrįsta tiesa.
Šiuolaikinis Wi-Fi maršrutizatorius - tai ne tik dėžutė su lemputėmis, o sudėtingas prietaisas, skleidžiantis radijo bangas 2,4 GHz ir 5 GHz dažniais. Tačiau šios bangos jautrios trukdžiams: metalas, vanduo, storos sienos ar kiti prietaisai jas blokuoja ar iškraipo. Pagal „CNET” ekspertus, netinkama vieta gali sumažinti signalo stiprumą iki 50%, o tai reiškia lėtesnį naršymą, nutrūkusius ryšius ir frustraciją. Lietuvoje, kur vidutinis butas - 60-80 kv. m su betoninėmis sienomis, ši problema ypač aktuali: Eurostat duomenimis, 70% lietuvių skundžiasi nestabiliu Wi-Fi namuose.
Blogiausia Wi-Fi maršrutizatoriaus vieta: Virtuvė ir kitos nepageidaujamos zonos
Technologijų specialistai vieningai įvardija virtuvę kaip absoliučiai blogiausią vietą Wi-Fi maršrutizatoriui. Kodėl? Pagrindinis kaltininkas - mikrobangų krosnelė, kuri veikia tuo pačiu 2,4 GHz dažniu ir „užteršia” signalą elektromagnetiniais trukdžiais. Kai mikrobangė veikia, ji gali visiškai „nugesinti” Wi-Fi, o net ir išjungta - trukdyti šalia esančiam routeriui. Be to, virtuvėje gausu metalinių prietaisų (šaldytuvas, orkaitė), kurie atspindi bangas, ir vandens (kriauklė, indaplovė), kuris jas sugeria. Ekspertai iš „Pocket-lint” pabrėžia: jei routeris virtuvėje, signalas silpsta net gretimuose kambariuose, o buto gale jo gali visai nebūti.
Lietuviškas akcentas? Už baldų ar spintelėse: Paslėpus routerį spintoje ar už sofos, signalas „užstringa” medyje ar audinyje. „BroadbandNow” tyrimai rodo, kad kabinetas blokuoja iki 30% bangų, o tai reiškia silpną Wi-Fi tolimuose kambariuose. Ant grindų ar rūsyje: Grindys - bloga idėja dėl dulkių, šilumos kaupimosi ir signalo nukreipimo žemyn. O rūsys (jei butas su juo) - absoliutus dugnas: storos grindys ir betonas visiškai blokuoja bangas, kaip pabrėžia „Linksys” specialistai. Šalia langų ar sienų: Langai leidžia signalui „pabėgti” į lauką, o sienos (ypač išorinės) sugeria jį. Vonios kambaryje ar šalia vandens: Drėgmė ir vanduo - Wi-Fi priešai. Vonios plytelės atspindi bangas, o drėgmė gali pažeisti prietaisą. Šalia kitų elektronikos prietaisų: Televizoriai, telefonai ar „Bluetooth” prietaisai konkuruoja už dažnius.
Optimalios Wi-Fi maršrutizatoriaus pozicijos ir signalo stiprinimo gudrybės
Kad išvengtumėte bėdų, statykite routerį buto centre, ant stalo ar lentynos - kuo aukščiau. Idealus variantas: svetainės stalas ar biuro stalas, kur signalas sklinda tolygiai. Jei butas didelis, naudokite „mesh” sistemas (kaip „Google Nest”), kurios platina signalą per kelis taškus. Blogiausia Wi-Fi maršrutizatoriaus vieta bute - virtuvė, bet bet kokia „užslėpta” pozicija gadina gyvenimą. Pakeiskite tai šiandien - ir pajusite skirtumą: greitesnis internetas, mažiau streso ir daugiau laiko malonumams.
Ar žinojote, kad maršrutizatoriaus antenos skleidžia signalą ne kaip lempa, o kaip „blynus”? Tai reiškia, kad vertikaliai pastatytos antenos geriausiai skleidžia signalą į šonus, o horizontalios - į viršų ir apačią. Siekiant optimalaus ryšio visame bute, rekomenduojama antenas statyti statmenai viena kitos. Daugiaaukščiuose namuose jūsų „Wi-Fi” tinklas konkuruoja su dešimtimis kaimynų tinklų. Fizikos dėsniai veikia jūsų naudai: metaliniai paviršiai atspindi radijo bangas. Todėl vengdami metalinių konstrukcijų ir statydami routerį atviroje erdvėje, galite žymiai pagerinti signalo sklidimą.
Jei jūsų maršrutizatorius naudoja du dažnius (2,4 GHz ir 5 GHz), rekomenduojama jiems suteikti skirtingus pavadinimus, pvz., „Namas-2.4“ ir „Namas-5“. Taip bus lengviau pasirinkti tinkamiausią tinklą - 2,4 GHz dažnis turi didesnį aprėptį, bet yra lėtesnis ir labiau jautrus trikdžiams, o 5 GHz dažnis - greitesnis, bet trumpesnio nuotolio. Įprasta knygų lentyna gali „suvalgyti“ iki 30 % signalo, jei maršrutizatorius stovi už jos. Todėl svarbu vengti bet kokių kliūčių, kurios gali slopinti signalą.
Sauga ir energijos taupymas: Papildomi Wi-Fi tinklo aspektai
Belaidžiai tinklai tapo patogia alternatyva laidiniams tinklams, padidinantys mobilumą ir sumažinantys tinklo įdiegimo bei priežiūros kaštus. Tačiau, nepaisant WiFi mobilumo ir paprasto įdiegimo privalumų, šiandien susiduriama su rimtais tinklų ir informacijos saugumo iššūkiais. Dėl netinkamų gamyklinių belaidžio tinklo konfigūracijos nustatymų ar paviršutinės priežiūros įsibrovėliai gali nepastebėti naudotis tinklo ištekliais (nemokamai naudotis internetu, prieiti prie darbuotojų ar įmonės bylų), perimti viso tinklo valdymą, trikdyti įmonių darbą, gauti materialinę naudą.
Tinklu keliaujančių duomenų perėmimas, nesankcionuotas tinklo išteklių naudojimas, tinklo veikimo sutrikdymas - tai realūs grėsmių scenarijai. Įsilaužėliai gali palikti jus ar jūsų šeimą be interneto pakeisdami maršrutizatoriaus nustatymus. Tai sukelia materialinių nuostolių, pvz., dėl interneto ryšio tiekėjų meistrų iškvietimo.
Kad užtikrintumėte belaidžio tinklo saugumą, būtina atlikti kelis esminius veiksmus. Pirmiausia, pakeiskite numatytuosius maršrutizatoriaus prisijungimo duomenis (vartotojo vardą ir slaptažodį). Potencialus įsilaužėlis žino dažniausiai naudojamus pradinius gamintojo slaptažodžius arba gali žinoti unikalaus slaptažodžio, nurodyto ant lipduko, generavimo algoritmą.
Esminis veiksmas užtikrinantis belaidžio tinklo saugumą yra šifravimo funkcijos aktyvavimas. Jeigu šifravimo funkcija neįjungta, jūsų tinklu gali naudotis bet kas (tinklas yra atviras). Namų vartotojams skirtose įrenginiuose galimi trys šifravimo būdai: WPA2, WPA ir WEP. Nors WPA2 yra pakankamai saugus šifravimo mechanizmas, būtina pasirinkti saugų slaptažodį, kadangi būtent nuo jo labiausiai priklauso tinklo saugumas. Rekomenduojama rinktis raktą, sudarytą iš mažiausiai 33 simbolių, ir šis slaptažodis neturėtų sutapti su maršrutizatoriaus administravimui naudojamu slaptažodžiu.
Vienas iš rekomenduotinų veiksmų apsaugant belaidį tinklą yra numatytojo tinklo pavadinimo arba SSID (angl. Service Set Identifier) reikšmės pakeitimas į savo sugalvotąjį. Daugelis gamintojų naudoja standartinę SSID reikšmę (pvz., „linksys“, „wifi“, „default“ ir kt.), o tai tam tikrais atvejais gali palengvinti tinklo slaptažodžio parinkimo procesą. SSID reikšmė turėtų būti abstrakti ir neatspindėti savininko asmens duomenų ar prieigos taško buvimo vietos.
Kaip ir kiekvienas tinklo įrenginys, taip ir prie belaidžio tinklo prisijungiantis įrenginys (pavyzdžiui, WLAN plokštė nešiojamame kompiuteryje) turi savo unikalų MAC (angl. Media Access Control) adresą. Tinklo įrenginio MAC adresą galima pakeisti, todėl įsibrovėliai gali stebėti belaidį tinklą ir nustatę, kurie iš adresų realiai naudojami tinkle, imituoti savo įrangoje svetimus MAC adresus ir taip prisijungti prie norimo tinklo.
Programinės įrangos gamintojai periodiškai išleidžia savo produktų pataisymus, todėl svarbu reguliariai atnaujinti maršrutizatoriaus programinę įrangą. Maršrutizatoriaus programinė įranga yra tarsi jo smegenys, ir jos atnaujinimai dažnai apima saugumo pataisas.
Steps to Upgrade TP Link WIFI Extender Firmware
Ar verta išjungti Wi-Fi nakčiai?
Kiekvieną vakarą milijonai maršrutizatorių visame pasaulyje toliau spinduliuoja WiFi signalus, nors namuose visi miega, o internetas nenaudojamas. Šis įprotis atrodo nekaltas - juk routeris tiesiog „stovi ten ir veikia”. Tačiau vis daugiau žmonių pradeda įsisąmoninti, kad WiFi išjungimas nakčiai gali atnešti naudos sveikatai, saugumui, piniginei ir net pačiam įrenginiui.
Pirmas ir labiausiai apčiuopiamas WiFi išjungimo privalumas yra energijos suvartojimo sumažinimas. Modernūs maršrutizatoriai vidutiniškai sunaudoja nuo 6 iki 20 vatų per valandą, priklausomai nuo modelio ir funkcionalumo. Tarkime, jūsų routeris sunaudoja 10 vatų per valandą. Per 8 miego valandas tai sudaro 80 vatų per naktį, arba 29,2 kilovatvalandės per metus. Jei elektros kaina yra 0,15 euro už kWh, tai reiškia apie 4,38 euro sutaupymus per metus tik už vieną įrenginį. Nors tai nėra milžiniška suma, prisiminkite, kad tai tik vienas įprotis. Sudėjus su kitais energijos taupymo veiksmais (šviestuvų išjungimu, standby režimo išvengimu), sutaupymai tampa pastebimai didesni.
Viena iš labiausiai diskutuojamų WiFi išjungimo priežasčių yra elektromagnetinė spinduliuotė. WiFi maršrutizatoriai spinduliuoja nejonizuojančią elektromagnetinę energiją 2,4 GHz ir 5 GHz dažniais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) klasifikuoja radijo dažnio elektromagnetinius laukus kaip „galimą kancerogeną” (2B grupė), bet pabrėžia, kad tyrimai vis dar tęsiami ir rezultatai nėra galutiniai. Tačiau kiti tyrimai šių rezultatų nepatvirtina, o mokslų bendruomenė lieka padalyta. Net jei mokslas nėra galutinai patvirtinęs žalos, daugelis ekspertų rekomenduoja vadovautis atsargumo principu - ypač kai nauda lengvai pasiekiama be didelių nepatogumų. Tai ypač svarbu šeimoms su mažais vaikais, kurių kūnai vis dar auga ir gali būti jautresni aplinkos veiksniams.
Vienas iš įdomiausių WiFi išjungimo poveikių yra susijęs su miego kokybe. Melatoninas yra hormonas, kurį gamina smegenų epifizė (smegenėlių liauka) tamsoje. Jis reguliuoja mūsų cirkadinį ritmą - vidinio biologinio laikrodžio, kuris nurodo kūnui, kada miegoti ir budėti. Nors WiFi signalas yra nejonizuojantis ir silpnas, jis vis tiek yra formos elektromagnetinės energijos, kuri gali turėti subtilų poveikį nervų sistemai. Nors tai gali būti placebo efektas arba sutapimas, daugelis žmonių, išbandžiusių WiFi išjungimą nakčiai, teigia, kad jų miegas pagerėjo.
Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kad jų WiFi tinklas gali būti pažeidžiamas net tada, kai jie miega. Kai jūsų WiFi yra išjungtas, jūsų tinklas tiesiog neegzistuoja išoriniame pasaulyje. Be to, išjungtas WiFi reiškia, kad jūsų išmanieji namų įrenginiai (IoT devices) - išmanieji šaldytuvai, termostatai, saugumo kameros - taip pat yra atjungti nuo interneto.
Kaip ir bet kuris elektroninis įrenginys, WiFi routeris susidėvi laikui bėgant. Nuolatinis veikimas 24/7 reiškia nuolatinį kaitimą, o tai laikui bėgant gali pažeisti elektroninius komponentus. Taip pat elektrinių komponentų nusidėvėjimas ir atminties perkrovimas - kaip ir kompiuteriai, routeriai gali kaupti „šiukšles” atmintyje - senas jungtis, nebeaktualius duomenis ir kt. - greičiau susidėvi, kai jie nuolat naudojami.
Dabar, kai suprantate privalumus, kyla klausimas: kaip tai praktiškai įgyvendinti? Paprasčiausias būdas - tiesiog išjungti routerį iš elektros lizdo prieš einant miegoti ir įjungti atsikėlus. Galite įsigyti mechaninį ar programuojamą elektros lizdą su laikmačiu (kaina apie 5-15 eurų) ir nustatyti laiką, kada routeris turėtų išsijungti ir įsijungti automatiškai. Daugelis šiuolaikinių routerių turi integruotą grafiko funkciją, leidžiančią automatiškai išjungti WiFi tam tikrais laikais.
„VoLTE“ ir „VoWiFi“: Balsų perdavimo ateitis
„VoLTE“ (angl. „Voice over LTE“) yra sparčiojo belaidžio ryšio standartas. Juo naudojantis balso skambučiai gali būti perduodami ne per įprastą mobiliojo ryšio tinklą, bet per įrenginio 4G arba 5G LTE duomenų ryšį. Ši technologija pirmą kartą atsirado 2009 m., kai 12 didžiųjų telekomunikacijų bendrovių bendradarbiaudamos pasiūlė sprendimą, kaip perduoti balsą LTE (mobilaus interneto) tinkle. Naujoji technologija leido balso skambučius perduoti kaip duomenų paketus - panašiai, kaip internetu perduodami elektroniniai laiškai ar socialinių medijų turinys. Platesniu mastu naudoti technologiją pradėta 2012 m., kai bendrovė „MetroPCS“ JAV Teksaso valstijoje paleido pirmąsias komercines „VoLTE“ paslaugas.
Tarp didžiausių „VoLTE“ privalumų atsiduria HD balso kokybė, pranokstanti tradicinių balso skambučių aiškumą, greitas sujungimas, taip pat galimybė vykdant balso skambučius tuo pačiu metu naudotis sparčiu 4G ar 5G ryšiu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, galite paskambinti pasitarti dėl spektaklio ir nepabaigę skambučio drauge internetu išsirinkti bilietus. Iki šios paslaugos atsiradimo tokia galimybė nebuvo įmanoma.
Neseniai ir „Tele2“ tinkle pradėjusi veikti „VoLTE“ technologijos „sesuo“ „VoWiFi“ (angl „Voice over Wi-Fi“) leidžia naudotojams skambinti balsu naudojantis belaidžiu ryšiu - jungiantis prie namų ar viešojo „Wi-Fi“ tinklo. Didžiausias jos pranašumas - galimybė pagerinti balso skambučių kokybę tose vietovėse, kur silpnesnis korinio ryšio signalas. Naudotojams ši naujos kartos technologija nekainuoja papildomai - skambučiams naudojamos plane numatytos minutės. Tarptautiniai skambučiai apmokestinami pagal įprastus užsienyje galiojančius tarifus.
Kad technologija veiktų įrenginyje, ją pirmiausiai reikia aktyvuoti. Telefone turi būti įjungta tiek „VoLTE“, tiek „VoWiFi“ paslauga. „iOS“ naudotojai gali aktyvuoti nustatymų skiltyje pasirinkę „Phone“, tuomet spausti „Wi-Fi Calling“ ir „On“. Svarbu įsitikinti, ar jūsų įrenginys palaiko šią technologiją.
Išmanieji telefono ryšio bendrinimo sprendimai
Galite naudoti telefono mobiliojo ryšio duomenis, kad prijungtumėte prie interneto kitą telefoną, planšetinį ar stalinį kompiuterį. Ryšio bendrinimas tokiu būdu vadinamas įrenginio kaip modemo arba viešosios interneto prieigos taško (hotspot) naudojimu. Svarbu: kai kurie mobiliojo ryšio paslaugų operatoriai riboja įrenginio kaip modemo naudojimą arba taiko už tai papildomą mokestį.
Abi funkcijos - spartusis viešosios interneto prieigos taškas ir automatinis „Wi-Fi“ bendrinimas - pasiekiamos 11 ir naujesnių versijų „Android“, bet 14 ir naujesnių versijų „Android“ įrenginiuose pasiekiama daugiau funkcijų. Sparčiojo viešosios interneto prieigos taško funkcija pasiekiama „Samsung S25“ ir naujesniuose įrenginiuose. Automatinio „Wi-Fi“ bendrinimo funkcija nepasiekiama „Samsung“ įrenginiuose. Jei turite „Android“ įrenginį, kuris neprijungtas prie interneto, bus ieškoma kitų įrenginių netoliese, kad būtų patikrinta, ar jie gali teikti prieigą prie interneto. Jei vienas iš šių įrenginių prijungtas prie mobiliojo ryšio tinklo, interneto prieiga gali būti teikiama naudojant spartųjį viešosios interneto prieigos tašką. Tokiu atveju gausite pranešimą, kuriame bus klausiama, ar norite prisijungti. Bus įjungtas kito įrenginio viešosios interneto prieigos taškas ir įrenginys, kurį naudojate, prisijungs prie jo.
11 ir naujesnių versijų „Android“ įrenginiuose viešosios interneto prieigos taško pavadinimas yra „Spartusis viešosios interneto prieigos taškas“ su atsitiktiniais simboliais. Jei turite „Android“ įrenginį, kuris neprijungtas prie interneto, bus ieškoma kitų įrenginių netoliese, kad būtų patikrinta, ar jie gali teikti prieigą prie interneto. Jei vienas iš šių įrenginių prijungtas prie „Wi-Fi“ tinklo, interneto prieiga gali būti teikiama automatiškai bendrinant prieigą prie to „Wi-Fi“ tinklo. Tokiu atveju gausite pranešimą, kuriame bus klausiama, ar norite prisijungti.
Prijunkite telefoną prie kito įrenginio naudodami USB laidą. Tai dar vienas būdas bendrinti interneto ryšį.
Kaip apsaugoti savo Wi-Fi tinklą nuo nepageidaujamų svečių?
Jei jūsų „Wi-Fi“ nėra tinkamai apsaugotas, kaimynai ar kiti nepažįstami žmonės gali ne tik neteisėtai naudotis paslauga, už kurią mokate, bet ir, pavyzdžiui, pasiekti svarbius jūsų kompiuteryje esančius dokumentus. Kilus įtarimų, kad galimai jūsų „Wi-Fi“ naudojasi ne tik jūsų šeimos nariai, nieko nelaukę imkitės veiksmų - būdų kaip užkirsti tam kelią yra tikrai daug.
Prisijunkite prie maršrutizatoriaus programėlės: Dauguma naujausių „Wi-Fi“ maršrutizatorių yra susieti su gamintojo mobiliąją programėle, kurią naudojote konfigūruodami įrenginį. Tokiu atveju atverkite programėlę telefone ir suraskite prie „Wi-Fi“ prijungtų įrenginių sąrašą - taip galėsite greičiausiu ir lengviausiu būdu pašalinti nepageidaujamus įrenginius. Atvėrę sąrašą, rasite visus prie tinklo prijungtus įrenginius. Jei maršrutizatorius naudoja ne vieną, o kelis dažnius, tuomet netgi galėsite matyti, kokie įrenginiai prijungti prie kiekvieno dažnio. O pagal pavadinimus nustatysite, ar yra jums nepažįstamų svetimų įrenginių.
Patikrinkite naršyklės lange: Patikrinti prie tinklo prijungtus įrenginius galite ir naršyklės lange, prisijungę prie maršrutizatoriaus valdymo aplinkos. Prisijungimo duomenis rasite ant maršrutizatoriaus nugarėlės esančio lipduko. Bet dažniausiai maršrutizatoriaus valdymo aplinka yra pasiekiama naršyklės paieškoje įrašius 192.168.0.1 arba 192.168.1.1 ir spustelėjus „Eiti“ (angl. Enter). Atvėrę puslapį, įveskite prisijungimo vardą ir slaptažodį, kurie paprastai nurodyti galinėje maršrutizatoriaus dalyje, ant lipduko. Dažniausiai prisijungimo vardas ir slaptažodis - paprasčiausiai „admin“. Prisijungę, maršrutizatoriaus nustatymuose matysite visus prie tinklo prijungtus įrenginius ir galėsite juos pašalinti, užblokuoti jų identifikacinius (MAC) adresus (nepaliekant galimybės prisijungti dar kartą) ar pakeisti „Wi-Fi“ slaptažodį.
Parsisiųskite apsaugos programėlę: Jei jūsų maršrutizatorius nėra automatiškai susietas su gamintojo programėlėmis, galite rinktis iš daugybės trečiųjų šalių sukurtų programėlių. Jos taip pat leidžia pamatyti visus prie belaidžio tinklo prijungtus įrenginius. Kai kurios rekomenduojamos programėlės - „WiFi Thief Detector“ („Android“) ir „Fing“ („iOS“). Čia rasite visų įrenginių, prijungtų prie jūsų belaidžio interneto tinklo sąrašą ir galėsite patikrinti, ar nėra jums nepažįstamų įrenginių. Svarbu paminėti, kad jei prie belaidžio ryšio prijungtas „Google“ nesertifikuotas, bet „Android“ operacinę sistemą naudojantis ar koks mažas prietaisas, programėlė gali nerodyti įrenginio pavadinimo. Tuo metu bus parašyta - „nežinomas įrenginys“ (angl. unknow device) ir negalėsite nustatyti, ar tai jūsų, ar neleistinai prie tinklo prisijungusio žmogaus įrenginys.
Kaip atjungti įrenginį nuo „Wi-Fi“ tinklo? Jei sužinojote, kad kažkas neteisėtai naudojasi jūsų „Wi-Fi“, rekomenduojame imtis šių veiksmų. Pirmas - maršrutizatoriaus programėlėje spustelėkite ant norimo pašalinti įrenginio. Taip atversite meniu, kur galėsite pasirinkti: užblokuoti ar atjungti įrenginį. Užuot blokavę įrenginius po vieną, visus juos galite pašalinti vienu metu, paprasčiausiai pakeičiant „Wi-Fi“ slaptažodį. Svarbu, kad jis nebūtų itin lengvai nuspėjamas: naudokite didžiąsias ir mažąsias raides, specialius simbolius, skaičius bei tikrai nenaudokite mamos vardo.
Viešieji Wi-Fi tinklai: Pavojai ir saugumo priemonės
Programišiai ypač mėgsta oro uostus. Juose būna daug pavargusių, išsiblaškiusių keliautojų, kurie nėra tokie budrūs. Taip pat kadangi oro uostuose reikia daug interneto srauto, ne visi gali leisti tinkamai įdiegti saugumo priemones. Todėl naudojantis internetu oro uostuose reikėtų būti ypač atsargiems.
Viena populiariausių atakų yra vadinamoji „Man-in-the-middle“ (MITM) - kai vartotojas, jungdamasis prie tinklo, yra nukreipiamas per tarpinę sistemą, kurią kontroliuoja programišiai. Piktavaliai taip gali valdyti visus veiksmus, kurie ateina iš jūsų kompiuterio ar eina į sistemą. Ir nesunkiai pasiekti asmeninius duomenis - el. paštą, telefono numerius, bankinę informaciją ir pan.
HTTPS palaikančiose svetainėse informacija, kuria keičiasi vartotojas ir svetainė, yra saugiai šifruojama nuo įrenginio iki serverio. Tiesa, programišius informaciją dar gali rinkti ir bandyti iššifruoti, bet jeigu naudojami moderniausi šifravimo algoritmai, jų reikšmių atspėti neįmanoma net superkompiuteriams. HTTPS protokolą indikuoja ir spynelės ženklas šalia adreso.
Saugumo spraga gali pažeisti visus įrenginius: 2017 m. paaiškėjo, kad informacija, kuri anksčiau buvo laikoma užkoduota, gali būti nesunkiai pasiekiama programišiams. KU Leuven universiteto mokslininkai pranešė apie kritišką saugumo spragą protokole WPA2, kurią pavadino KRACK (angl. Key Reinstallation Attack). Dėl KRACK piktavaliai gali stebėti visą informacijos srautą tarp WiFi maršrutizatorių ir prie jų prijungtų įrenginių. Naujos kartos WiFi protokolas WPA3 bus kur kas saugesnis.
Kaip saugiai naudotis viešuoju WiFi? Svarbiausia, visada turėti mintyje, kad joks viešasis WiFi nėra visiškai saugus. Štai kaip galima padidinti savo saugumą: Jeigu įmanoma, nesijungti prie svarbių paskyrų (elektroninės bankininkystės ar el. pašto dėžutės). Išjungti automatinį prisijungimą prie atvirų WiFi prieigos taškų. Įsitikinti, ar tikrai jungiamasi prie norimo WiFi - programišiai gali sukurti WiFi pavadinimus, kurie tik vos skiriasi nuo kavinės ar oro uosto sukurtų pavadinimų. Jungtis prie HTTPS protokolą palaikančių svetainių. Įsidiegti saugumo ir privatumo internete programas, pavyzdžiui - virtualų privatų tinklą (angl. Virtual private network, VPN).