Naujos kartos mobiliojo ryšio technologijos, ypač 5G, tampa vis svarbesniu Lietuvos skaitmeninės ateities ramsčiu. Šio ryšio plėtra šalyje ne tik žada spartesnį internetą, bet ir atveria duris naujoms inovacijoms, technologiniams sprendimams ir skaitmeninės atskirties mažinimui regionuose. Vyriausybės sprendimas suteikti 5G plėtrai valstybei svarbaus projekto statusą rodo strateginį supratimą apie šios technologijos reikšmę šalies ekonominiam ir socialiniam vystymuisi.
5G Ryšio Plėtros Strategija ir Tikslai
Susisiekimo ministerija aktyviai skatina 5G ryšio diegimą ir su tuo susijusių technologinių sprendimų kūrimą, testavimą bei vystymą. Tai patvirtina ir du paskelbti kvietimai, kuriems numatyta skirti 24,5 milijono eurų. Šie veiksmai yra dalis platesnio susitarimo - memorandumo „Dėl 5G ryšio diegimo Lietuvoje“, pasirašyto 2021 m. pabaigoje tarp Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), VšĮ „Plačiajuostis internetas“, AB „LTG Infra“ ir pagrindinių mobiliojo ryšio operatorių: „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“. Prie šio memorandumo taip pat prisijungė 39 Lietuvos savivaldybės, demonstruodamos bendrą siekį spartinti skaitmeninę transformaciją.
Europos Komisijos strateginis tikslas iki 2030 m. numato, kad visi Europos namų ūkiai būtų prijungti prie gigabitinio tinklo, o visose apgyvendintose vietovėse būtų prieinamas 5G ryšys. Šis tikslas pabrėžia bendrą Europos Sąjungos viziją dėl skaitmeninės gerovės ir konkurencingumo užtikrinimo.
5G Ryšio Poveikis Inovacijoms ir Technologijoms
Penktosios kartos judrusis ryšys yra ne tik spartesnis internetas. Tai yra pagrindas naujų technologijų plėtrai, tokių kaip daiktų internetas (IoT), virtuali realybė (VR), robotizacija, bepilotės skraidyklės, išmaniosios transporto sistemos ir savavaldės transporto priemonės. Šios technologijos turi potencialą transformuoti daugybę pramonės šakų, pagerinti paslaugų kokybę ir sukurti naujas verslo galimybes.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžia, kad „5G yra ne tik apie spartų internetą. Šio ryšio plėtra Lietuvoje leidžia mums vystyti inovacijas ir technologinius sprendimus.“ Jo teigimu, Vyriausybės matoma reikšmė plėtojant 5G ryšį ir šio projekto svarba yra reikšmingas įvertinimas. Šis sprendimas svariai prisidės prie strateginių elektroninių ryšių plėtros tikslų pasiekimo ir skaitmeninės atskirties Lietuvos regionuose mažinimo.
Šiuo metu 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos. Ambicingi planai numato, kad iki 2025 m. šis aukštos kokybės ryšys nenutrūkstamai veiks per Lietuvą einančioje magistralėje „Via Baltica“ bei kituose valstybinės reikšmės keliuose, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose. Tai užtikrins ne tik efektyvesnį transporto srautų valdymą, bet ir leis vystyti naujas paslaugas keliaujantiems ir transporto sektoriuje dirbantiems.
Plačiajuosčio Ryšio Plėtra Europoje ir Lietuvoje: Kainų Lyginamoji Analizė
Vertinant plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumą ir kainas, svarbu atsižvelgti į tarptautinius palyginimus. Remiantis 2021 m. surinktais duomenimis, taikant nuoseklias kainų normalizavimo procedūras ir perkamosios galios paritetą (EUR/PPP), Lietuva tarp ES šalių pasižymėjo kaip viena pigiausių fiksuotojo plačiajuosčio ryšio rinkų. 2021 m. pigiausios fiksuotojo plačiajuosčio ryšio ES šalys buvo Lietuva, Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Mažmeninės vieno žaidimo kainos šiek tiek sumažėjo 12-30 Mbps (-1,18 %) ir 30-100 Mbps (-2,31 %) krepšeliuose.
Kalbant apie judrųjį plačiajuostį ryšį, lyginant normalizuotas kainas eurais (EUR/PPP), Rumunijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje nustatytos patraukliausios panašių pasiūlymų kainos ES. Mažiausiai kainuojančios ES šalys už judrųjį plačiajuostį ryšį buvo Rumunija, Ispanija, Lenkija ir Estija. Nustatyta, kad judrusis plačiajuostis ryšys buvo pigesnis nei 2020 m. spalio mėn., o krepšeliuose kainos buvo maždaug 10 proc. žemesnės nei ES 27 rankinių krepšelių vidurkis.
Lietuva, be to, išsiskiria ir plačiajuosčio interneto naudojimu namų ūkiuose. Dar 2010 m. pasaulinio Interneto valdymo forumo IGF-2010 seminare, kuris vyko Vilniuje, Lietuvos atstovai dalinosi patirtimi, pabrėždami, kad šalis yra viena pirmaujančių Europoje ir penkta pasaulyje pagal sparčiausios šiuolaikinės technologijos - šviesolaidinio interneto - naudojimą namų ūkiuose. Šis pasiekimas rodo ilgalaikę šalies strategiją investuoti į modernią ryšių infrastruktūrą.
Plačiajuosčio Ryšio Tikslai ir Iššūkiai Europoje
Europos Sąjungos strategija „Europa 2020“, pristatyta 2010 m., apibrėžė tris pagrindinius plačiajuosčio ryšio tikslus:
- Iki 2013 m.: visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu (iki 30 megabitų per sekundę (Mbps)).
- Iki 2020 m.: visiems europiečiams užtikrinti spartų plačiajuostį ryšį (daugiau nei 30 Mbps).
- Iki 2020 m.: užtikrinti, kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių naudotųsi itin spartaus plačiajuosčio ryšio paslaugomis (daugiau nei 100 Mbps).
Šie tikslai tapo viešosios politikos orientyru visoje ES ir formuoja viešų bei privačių investicijų kryptį. Tačiau auditas, apėmęs 2007-2013 ir 2014-2020 m. programavimo laikotarpius, parodė, kad nors plačiajuosčio ryšio aprėptis ES apskritai gerėja, ne visi strategijos „Europa 2020“ tikslai bus pasiekti.
Vienas iš didžiausių iššūkių išlieka kaimo vietovės. Daugumoje valstybių narių 2017 m. viduryje aprėptis kaimo vietovėse buvo mažesnė nei 50 %. Tai kelia grėsmę, kad šios vietovės negalės pasinaudoti plačiajuosčio ryšio teikiama ekonomine ir socialine nauda. Trečiasis tikslas, susijęs su itin spartaus plačiajuosčio ryšio naudojimu, taip pat atsilieka nuo numatyto tempo - iki 2017 m. vidurio tik 15 % namų ūkių buvo užsisakę tokios spartos interneto ryšį, o 2020 m. tikslas buvo 50 %.
Plačiajuosčio Ryšio Infrastruktūros Rūšys ir Technologijos
Plačiajuostis ryšys apima bet kurią sparčios interneto prieigos infrastruktūrą, kuri yra visada veikianti ir spartesnė nei tradicinė prieiga komutuojama telefono linija. Plačiajuosčio ryšio prieigos tinklą paprastai sudaro trys dalys: pagrindinis tinklas, „vidurinė mylia“ ir „paskutinės mylios“ sujungimas su galutiniais naudotojais.
Vertinant interneto spartą svarbu skirti atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį. Tačiau vis svarbesnės tampa ir kitos techninės charakteristikos, reikalingos specifinėms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, videokonferencijoms, debesijos kompiuterijai, automatizuotam vairavimui ir e. sveikatai.
Naudojamos infrastruktūros rūšis nulemia ryšio greičio viršutinę ribą. Plačiajuosčio ryšio paslaugos gali būti teikiamos penkių rūšių infrastruktūra:
- Šviesolaidinės linijos: užtikrina didžiausią greitį, tačiau yra brangiausios.
- Bendraašiai kabeliai: naudojami kabelinėje televizijoje, taip pat gali teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas.
- Varinės telefono ryšio linijos: pigiausia technologija, tinkama mažesniam greičiui, tačiau gali būti derinamos su kitomis technologijomis (pvz., 4G) siekiant padidinti spartą.
- Antžeminės belaidės (antenų įrenginiai / bokštai): naudojamos judriojo ryšio tinkluose.
- Palydovinės linijos: naujos kartos palydovinis plačiajuostis ryšys, naudojant didelio našumo palydovus ir negeostacionariąsias orbitos palydovus, gali užtikrinti ryšį sunkiai pasiekiamose vietovėse.
Naujausia technologija - 5G - yra penktosios kartos judriojo ryšio tinklai, siekiantys didesnio pajėgumo nei 4G, užtikrinant didesnį judriojo plačiajuosčio ryšio naudotojų tankį ir palaikant tiesioginį įrenginių ryšį. 5G sudaro trys pagrindiniai elementai: geresnis judrusis plačiajuostis ryšys, masinis daiktų internetas ir ypatingos svarbos tarnybos.
Finansavimo Šaltiniai ir Investicijos į Plačiajuostį Ryšį
Telekomunikacijų sektorius yra didžiausias privatus investuotojas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Tačiau kai kurie rinkos segmentai, ypač kaimo vietovės, nėra patrauklūs privatiems investuotojams. Tokiais atvejais reikalingas viešojo sektoriaus finansavimas nacionaliniu, regioniniu ar savivaldos lygmeniu.
ES yra papildomo viešojo finansavimo šaltinis, prisidedantis prie kitų šaltinių vietovėse, kurioms būdingas rinkos nepakankamumas. 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu valstybėms narėms skirta beveik 15 mlrd. eurų ES paramos investicijoms į plačiajuostį ryšį, įskaitant 5,6 mlrd. eurų EIB paskolų. Tai sudaro apie 6 % visų reikalingų investicijų.
Pagrindiniai finansavimo šaltiniai apima Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), EIB paskolas ir Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą (CEBF).
Komisija kartu su valstybėmis narėmis valdo struktūrinius fondus ir suteikia garantiją EIB finansuojamiems projektams. EIB atsako už savo paskolų ir ESIF valdymą. EITP valdo Komisija, o dalis jos lėšų planuojama investuoti į CEBF.
Nors skiriamos lėšos yra reikšmingos, svarbu užtikrinti jų efektyvų panaudojimą ir tinkamą strateginį planavimą, reguliavimo aplinkos optimizavimą bei konkurencijos skatinimą, kad būtų pasiekti ambicingi plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai visoje Europoje ir Lietuvoje.
tags: #judrusis #placiajuostis #rysys