Nuo analoginės televizijos eros praeities iki šiuolaikinės skaitmeninės transliacijos, Lietuvos televizijos kraštovaizdis patyrė reikšmingų pokyčių. Pereinant prie DVB-T (Digital Video Broadcasting - Terrestrial) standarto, vartotojai susidūrė su naujomis technologijomis, reikalaujančiomis atnaujintos įrangos. Šis straipsnis skirtas padėti suprasti, kokius DVB-T imtuvus rinktis Lietuvoje, kokios yra jų savybės ir ko tikėtis po pereinamo laikotarpio.
Kelias nuo Analoginės prie Skaitmeninės Televizijos Lietuvoje
DVB-T standartas, nors ir pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais, kuomet pirmą kartą buvo pradėtas taikyti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje analoginės televizijos pakeitimo skaitmenine procesas užtruko ilgiau. Metams bėgant, televizoriai tapo vis populiaresni, o vartotojai įsigijo didesnius ir geresnius modelius. Turtingesni gyventojai pasirinko palydovinės televizijos (DVB-S) ir kabelinės televizijos (DVB-C) sprendimus, pradėdami žiūrėti skaitmeninę televiziją. Tuo pat metu, augantis interneto naudojimas ir galimybė žiūrėti skaitmeninį užsienio turinį iš interneto, palyginus su analoginės TV vaizdo kokybe, rodė pastarosios trūkumus. Piratinės antenos, kurios veikė su analoginės TV signalu, nustojo veikti su analoginės TV išjungimu.
Analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje Europoje, siekiant pereiti prie tobulėjančių technologijų. Lietuva, dar 2006 metais dalyvavusi Ženevos susitarime, įsipareigojo pereiti prie skaitmeninės televizijos. Viena iš sąlygų analoginės televizijos išjungimui buvo pasiekti 90 procentų namų ūkių aprėptį (skaičiuojami namų ūkiai, prieš tai turėję galimybę toje zonoje priimti analoginės TV translacijas). Su Radijo ir televizijos komisijos (RRT) pagalba, buvo sudarytos sąlygos 98 procentų aprėpčiai. Laikui bėgant, vis daugiau žmonių susipažino su naujais televizijos tinklais ir pradėjo juos naudoti. Jau 2008 metais, studentai internetu pirko USB DVB-T adapterius, jungdami juos prie kompiuterių ir džiaugdamiesi nauja vaizdo kokybe, kurios negalima buvo lyginti su analogine TV. Tiesa, prie šių kinietiškų adapterių komplektuojamos, vos sprindžio dydžio antenėlės, ne visada duodavo norimą rezultatą. Su skaitmenine televizija yra taip - jei signalas silpnas, vaizdo iš vis nėra.
Artėjant 2012 metams, pasirodė straipsniai apie televizijos konvertavimo kainas, nepatogumus ir negarantuojamą kokybę. Tačiau greitai tapo aišku, kad naujos kartos televizija yra nepalyginamai pranašesnė: vaizdas raiškesnis, spalvos geresnės, o ekrane nėra "sniego", nepriklausomai nuo antenos atstumo ar kokybės.
DVB-T Standarto Technologiniai Privalumai
DVB-T standartas leidžia perduoti signalą, kuris yra glaudinamas H.264/MPEG-4 AVC (arba moksliškai H.264, MPEG-4 Part10, AVC). Būdamas giminingas MPEG grupės ir kitiems panašiems standartams, jis turi daug naudingų savybių. Vienas pagrindinių pasiekimų - AVC (Advanced Video Coding). Lietuvoje naudojamas H.264 kodavimo standartas yra pirmasis, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T. Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę. Be to, naudojant pažangesnį glaudinimą, galima pasiekti ir geresnių rezultatų perduodamų duomenų srauto atžvilgiu.
Koduotos Programos ir Piratavimas
Norint žiūrėti koduotus skaitmeninės TV kanalus nemokamai, tai prilygsta nemokamam važiavimui troleibusu. Dalį piratų nuoširdžiai nesuprato ar nesirūpino dėl to, kad jie tokie yra. Jie nesigilino, kodėl turguje pirktos TV antenos rodo 31 kanalą. Net ir dabar populiarios paieškos užklausos, norinčios sužinoti, kaip žiūrėti koduotus kanalus nemokamai arba "Teo televizija nemokamai".
Šiek tiek sudėtingiau su TV Polonia ir Balticum TV programų žiūrėjimu. Vilniaus ir apylinkių gyventojai gali žiūrėti 9 koduotas TV programas iš 5-ojo siųstuvo (53 kanalu). Tai: Balticum Auksinis, TV1000, Viasat Explorer, Viasat History, Fox Crime, National Geographic Wild, Discovery, Rosija RTR Baltija ir NTV Mir. Norintys matyti koduotus kanalus, turės sudaryti sutartį su UAB „Balticum TV“. Kaina - nuo 3 EUR/mėn.
Situacija Lietuvoje Lyginant su Kaimynais
Lietuva buvo vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kur vis dar veikė antžeminės analoginės televizijos signalų siųstuvai. Latvijoje ir Estijoje skaitmeninė televizija buvo galutinai įdiegta dar 2010 m. Daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų, Socialinės informacijos centro apklausos duomenimis, 2011 m. pabaigoje perėjimą prie skaitmeninės televizijos vertino nepalankiai. Tačiau spalio pabaigoje visi televizijos žiūrovai turėjo susitaikyti su faktu, kad antžeminė analoginė televizija Lietuvoje nebebus rodoma.
Tie, kurie turi įsirengę kabelinę ar palydovinę televiziją, neturėtų jaudintis - jiems papildomos įrangos įsigyti nereikės ir jie prie skaitmeninės televizijos savo noru galės pereiti ir vėliau. Įmonės „Init“ pardavimų ir rinkodaros vadybininkės Olgos Belovos teigimu, remiantis kaimyninių šalių patirtimi, po perėjimo nuo antžeminės analoginės prie antžeminės skaitmeninės televizijos, nemokamų programų skaičius gali sumažėti nuo 14 iki kelių (Latvijoje liko 5, Estijoje 4 nemokamos eterinės programos). „Tokioje situacijoje žiūrovas vienareikšmiškai praloš. Šiai dienai mūsų valstybės atsakingos institucijos nepateikė ateities vizijos, ko laukti, - kalbėjo ji. - Kita alternatyva - mokamos televizijos teikėjo pasirinkimas. Šioje situacijoje klientas yra garantuotas dėl programų skaičiaus ateityje, tačiau turi mokėti (kartais minimaliai) už paslaugą. Taip pat dauguma antžeminės analoginės TV žiūrovų gyvena kaimo vietovėse, kur ne visada yra galimybė teikti mokamos TV paslaugas“.
Nors žadama, kad skaitmeninė televizija leis pažinti geresnę garso ir vaizdo kokybę ar matyti daugiau kanalų, daugeliui gyventojų pagrindinis rūpestis - kaip užtikrinti, kad televizijos kanalus jie apskritai vis dar galėtų žiūrėti. O. Belova sakė, kad atidėti šio klausimo ateičiai nereikėtų. „Atidedant sprendimo priėmimą vėlesniam laikotarpiui žiūrovas rizikuoja vieną rytą vietoj pamėgtos laidos pamatyti sniegą arba jam teks stumdytis eilėse su tokiais pat neapsisprendėliais ir tikėtis, kad paslaugos operatorius pajungs jį kaip galima greičiau. Tuo tarpu paslaugos operatoriai turės ribotas galimybes. Tačiau noriu pabrėžti, kad tokie nepatogumai laukia tik žiūrovus, šiuo metu žiūrinčius nemokamą antžeminę analoginę televiziją“, - sakė ji.
Įrangos Pasirinkimas: Ką Pirkti?
DELFI specialistų buvo klausiama, kuo reikėtų pasirūpinti, kad televizija po spalio 29 d. ir toliau būtų prieinama žiūrintiems antžeminę analoginę televiziją, naudojantis antena.
Naujas Televizorius - Ne Visada Tinkamas
Džiugi žinia ta, kad kai kurie televizoriai jau yra iš anksto pritaikyti skaitmeninės televizijos signalams - turi integruotus specialius DVB-T (MPEG-4 H.264) imtuvus antžeminei televizijai. Deja, išsiaiškinti, ar jūsų aparato modelis turi imtuvą ir naujo televizoriaus ar specialaus priedėlio įsigyti nereikia, bus sudėtingiau. Vienas iš būdų - informacijos ieškoti aparato instrukcijoje, techniniame pase, internete ar ant paties televizoriaus. Imtuvus antžeminei televizijai turi, pavyzdžiui, nauji „Sony“, kai kurie Šiaulių „Tauro“ ar „Samsung“ gaminami televizoriai. Gali būti ir taip, kad televizorius turi MPEG-2 imtuvą, bet šis yra nepritaikytas šalyje naudojamam glaudinimo metodui, todėl antžeminės televizijos žiūrėti nepavyks.
Internetinio projekto Skaitmenine.lt vadybininko Domo Griciaus teigimu, labiausiai tikėtina, kad imtuvas bus neseniai pagamintame televizoriuje. „Kuo naujesni ir brangesni televizoriai, tuo didesnė galimybė, kad jie turi DVB-T. Dažnai būna parašyta DVB-T, bet imtuvas būna MPEG2, o Lietuvoje reikia MPEG4, todėl kai kuriems televizoriams reikia dekodavimo modulio“, - sakė jis. Pasak informaciją apie skaitmeninę televiziją teikiančios internetinės svetainės Skaitmenine2012.lt, iki 1996 m. pagaminti televizoriai skaitmeninių signalų transliuoti negalės. O. Belova atkreipė dėmesį, kad turint kelis televizorius, reikės ir kelių rangos komplektų. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinis žiūrovas namuose turi daugiau nei vieną televizorių. Tai reiškia, kad norint per visus televizorius žiūrėti skaitmeninės kokybės programas, kiekvienas televizorius turi būti aprūpintas reikiama įranga“, - kalbėjo „Init“ atstovė.
Pirkti Brangesnį Priedėlį Verta Ne Visuomet
Namie turintys televizorius be specialaus imtuvo ir norintys toliau žiūrėti televiziją, turi dvi išeitis: įsigyti specialų priedėlį, kuriame bus integruotas DVB-T (MPEG-4 H.264 ) imtuvas arba įsigyti naują televizorių. Imtuvo kainos, priklausomai nuo pasirinkto modelio, siekia 100 - 200 litų. Jei imtuvas bus jungiamas prie seno, kineskopinio televizoriaus, funkcijos imtuvui, kad kanalus būtų galima žiūrėti geresne raiška (HD), nereikės, nes toks televizorius jų rodyti vis tiek negalės - taip galima sutaupyti apie 50 - 100 litų nuo imtuvo kainos. „Jeigu televizorius yra senas, net jeigu jis ir nusipirks tą priedėlį su HD funkcija, tai vis tiek tos HD kokybės nematys, čia reikia iš karto naujo televizoriaus, o jeigu senas - jokios prasmės pirkti“, - sakė įmonės „Ektra“ pardavimų vadybininkas Sergejus Alfimovas.
D. Gricius, renkantis priedėlį, rekomenduoja gerai išnagrinėti jo savybes. „Imtuvą renkantis reiktų atkreipti dėmesį į jautrumą, nes po to gali tekti pirkti galingą anteną, kurios kainuoja 80 - 100 litų“, - sakė D. Gricius.
Galvos nesukti ir iš karto naują televizorių, o ne papildomą įrangą, pasak S. Alfimov, turėtų įsigyti tie žmonės, kurie pasirengę paskirti daugiau savo santaupų: „Jeigu žmogus turi susitaupęs šiek tiek pinigų, tai, aišku, geriau pirkti televizorių: ir televizorius bus naujas, ir galimybės. O jeigu ne, galima pirkti ir priedėlį, jų kainos prasideda nuo 80 litų, televizoriaus - tarkim nuo 400 litų“.
Skaitmeninė Televizija - Ir Per Seną „Šilelį“
Net ir turintiems labai seną televizorių įsigyti naujo specialiai skaitmeninės televizijos žiūrėjimui nereikės. Pasak D. Griciaus, priedėlį galima prijungti ir prie tokio aparato. „Žinoma, galima prijungti, net ir prie tų, kurie neturi nei „scart“, nei tulpinių jungčių. Tuomet galima sujungti per kabelį. Tokie imtuvai vadinasi su RF moduliatoriumi. Populiariausias - Skyflex Tsd10 - tinkantis net „šileliams“. Vaizdas pagerėja penkis ar šešis kartus“, - sakė jis. D. Griciui pritarė ir S. Alfimovas: „Priedėlių yra įvairiausių, tiesiog reikia pasižiūrėti jungtis, kokias turi priedėlis, ir kokias turi televizorius. Bet ir prie tų seniausių televizorių juos irgi galima prijungti“.
Tiems televizorių savininkams, kurie turi aparatą su imtuvu, nepritaikytu antžeminės analoginės televizijos žiūrėjimui Lietuvoje, teks įsigyti konvertuojantį modulį - svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jame gali patalpinti specialią kortelę, skirtą kanalų dekodavimui - ji bus reikalinga tuomet, jei bus žiūrimi užkoduoti kanalai (priedėlio kaina - apie 200 litų). Yra ir paprastesnių, tačiau tuomet mokamų kanalų žiūrėti nepavyks. „Jie konvertuoja iš MPEG4 į MPEG2, bet tai tinkama tik nekoduotiems kanalams”, - sakė S. Afimov. Toks modulis kainuoja apie 100 litų ir daugiau.
Tiesa, net ir turint skaitmeninei televizijai pritaikytą televizorių, teks, jei šios dar neturite, nusipirkti lauko ar decimetrinę anteną - jos kaina siekia apie 30 - 60 litų. „Skaitmeninė antžeminė antena reikalinga ir televizoriams, kuriuose yra DVB-T. Reikia labai galingų antenų, nes televizoriuose įdėti silpni selektoriai ir dažnai trukčioja vaizdas“, - sakė skaitmeninės televizijos specialistas D. Gricius. Jo teigimu, antenos reikia ir tiems televizoriams, kurie turi tik konvertuojantį modulį. „Jų jautrumas silpnas ir reikia galingų antenų“, - paaiškino D. Gricius. S. Afimov pataria iš pradžių išbandyti, kaip žiūrint skaitmeninę televiziją, veikia senoji antena. „Pradžioje mes siūlome pabandyti: jeigu žmogus jau žiūri televiziją, tai vis tiek turi anteną. Iš pradžių reikėtų pabandyti su ta senąja, gal ir ji tiks, o jeigu ji netinka, tada jau reikia naujos. Nieko ypatingo“, - paaiškino jis.
Įrangą Siūlo Su Nuolaida
Televizijos žiūrovams patiems iš anksto pirkti įrangos nevertėtų: televizijos paslaugas teikiančios įmonės jiems teikia įvairius pasiūlymus, kai skaitmeninei televizijai reikalingą priedėlį galima įsigyti pigiau. Pavyzdžiui, „Balticum“ su nuolaida įrangą siūlo terminuotą sutartį pasirašiusiems klientams. „Naujiems klientams, kurie turi pasirašę terminuotą dvejų metų sutartį, duodame už 69 litus, trejiems metams - už 49 litus”, - sakė „Balticum“ atstovė Lina Kijauskaitė. Tiesa, klientams, kuriems reikia tik modulio, jį teks įsigyti patiems. Į jį statysis atkodavimo kortelė, kurios pagalba bus galima žiūrėti mokamus kanalus. Klientams, kurie namuose nori įsirengti, pavyzdžiui, antžeminę „Gala“ televiziją, už įrangą mokėti apskritai nereikės: ją nemokamai suteikia „Teo“, kol žmogus naudojasi teikiamomis paslaugomis. Papildomai reikia tik sumokėti už anteną, jei šios klientas neturi.
Antenų Pasirinkimas DVB-T Transliacijoms
Nors DVB-T standartas leidžia žiūrėti televiziją be mėnesinio abonentinio mokesčio, tinkamos antenos pasirinkimas yra esminis. Važiuodami kaimais ir miestais matome labai įvairias televizijos antenas. Iš kur tokia TV antenų įvairovė? Kokia reikalinga antena: kambarinė ar lauko? Lauko anteną sunkiau įrengti, bet su ja gaunami geresni rezultatai. Kambarinė yra paprastai įrengiama, bet ji tinka tik tuo atveju, kai TV bokštas yra netoli.
Lauko TV antenos televizoriams yra skirtingos dėl įvairių priežasčių. Gerokai svarbiau rinktis TV anteną ne pagal konstrukciją, o pagal jos tinkamumą televizijos signalų priėmimui konkrečioje vietovėje. TV antenų meistrai patartų taip: jei atstumas iki TV bokšto siekia kelias dešimtis kilometrų, nėra tiesioginio matomumo, tai bus reikalinga didelio stiprinimo antena. Jei gyvenate 5 - 15 km atstumu nuo matomo televizijos bokšto, tai Jums pakaks mažesnio stiprinimo antenos. Gali tikti ir kambarinė antena, tačiau visais atvejais geriau rinktis lauko anteną.
Ar TV antena turi būti su stiprintuvu? Nebūtinai. Jei televizijos bokštas yra netoli ir matomas, tai labai tikėtina, kad signalas bus stiprus ir stiprintuvas nebus reikalingas. Kartais jis netgi nepageidautinas. Vietoje jo kai kuriose TV antenose reikia montuoti simetrizatorių. Kartais nutinka ir taip, kad sunku priimti TV signalus, nors televizijos bokštas matosi visai netoli. Tai taip vadinamos "artimos zonos" bėdos: vietomis signalas stiprus, o vietomis silpnas.
Ar TV antena turi būti su 4G filtru? Kai kuriais atvejais filtras antenai nereikalingas. Jei netoli yra mobiliųjų operatorių bokštas - pageidautinas. Parduotuvėje teko matyti labai kompaktiškas TV antenas DVB-T priėmimui ir suabejojote ar jos tinkamos? Daugeliu atvejų jos tiks. Teisingai pasirinkus anteną, lietuviška skaitmeninė televizija nemokamai Jūsų namuose bus matoma stabiliai ir kokybiškai.
Dažniausios Antenų Problemų Priežastys ir Sprendimai:
- Blogai orientuota ar netinkamoje vietoje įrengta antena. Sprendimas: keisti antenos pasukimo kryptį, nes kartais gali būti geriau priimamas atspindėtas signalas nei tiesiai iš TV bokšto.
- Per didelis antenos stiprinimas.
- Prasta antena. Kartais pasitaiko antenų, kuriose yra blogi kontaktai. Kai kurios antenos su stiprintuvais gali generuoti parazitinius signalus, tuo trukdydamos ne tik antenos savininkui žiūrėti TV programas, bet ir kaimynams.
- Sugedusi antena. Kai antena anksčiau rodė, o vėliau signalas suprastėjo ar dingo. Priežastys: sniegas ir ledas, blogi kontaktai, anteną nusuko vėjas.
Abeojate kokią TV anteną pasirinkti? Nežinote kaip prijungti TV anteną prie televizorių? Televizijos antenų montavimas, derinimas, pajungimas, TV kanalų paieška Jums yra problema? Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie atliks signalų matavimus ir parinks optimaliausią sprendimą.
Kaip išsirinkti antžeminį (DVB-T) imtuvą?
Išvados
Pereinant prie DVB-T skaitmeninės antžeminės televizijos, svarbu tinkamai pasirinkti įrangą. Dauguma naujesnių televizorių jau turi integruotus DVB-T (MPEG-4 H.264) imtuvus. Jei jūsų televizorius senesnis, teks įsigyti specialų priedėlį (set-top box) arba dekodavimo modulį. Renkantis anteną, svarbiausia atsižvelgti į atstumą iki artimiausio TV bokšto ir aplinkos sąlygas. Nors iš pradžių gali kilti nepatogumų, skaitmeninė televizija suteikia žymiai geresnę vaizdo ir garso kokybę bei daugiau galimybių ateityje.