Nors šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo interneto, retai susimąstome, kokia sudėtinga ir fiziškai apčiuopiama infrastruktūra slypi už mums įprasto, mirksinčio maršrutizatoriaus šviesos. Tai nėra magiškas signalas iš dangaus ar kosmoso, o milžiniška, be galo sudėtinga sistema, kurios kūrimas ir atnaujinimas vyksta nuolat. Gatvėse matomi kasinėjimo darbai, naujos dėžutės ant pastatų ar grąžtų garsai laiptinėse dažnai suvokiami kaip laikini nepatogumai, tačiau iš tiesų tai yra technologinio progreso ir skaitmeninės ateities statybos ženklai.
Nacionaliniai planai ir strategijos: Sparaus ryšio plėtros vizija
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau - Susisiekimo ministerija) yra atsakinga už valstybės politiką skaitmeninio junglumo plėtros, koordinavimo ir įgyvendinimo kontrolės srityje, ypač tose srityse, kuriose šios infrastruktūros nėra arba nėra konkurencijos teikiant skaitmeninio junglumo paslaugas. VšĮ "Plačiajuostis internetas" yra ne pelno siekianti įstaiga, priklausanti Susisiekimo ministerijai ir atsakinga už nacionalinės skaitmeninio junglumo strategijos įgyvendinimą.
2021 m. spalio mėn. Susisiekimo ministerija paskelbė Lietuvos itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros planą. Šiuo planu siekiama paspartinti elektroninių ryšių infrastruktūros diegimą, kad 2021-2027 m. laikotarpiu bent 100 Mbps interneto sparta pasiektų namų ūkius ir viešąsias institucijas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimo vietovėse.
Papildant šiuos planus, 2021 m. spalio mėn. Susisiekimo ministerija kartu su viešojo sektoriaus institucijomis ir telekomunikacijų paslaugų operatoriais pasirašė memorandumą. Šiuo susitarimu visos šalys įsipareigojo iki 2025 m. pasiekti 100 Mbps ryšio spartą bent 95 proc. šalies gyventojų.
Be to, siekiant užtikrinti pažangiausių technologijų diegimą, Susisiekimo ministerija sudarė 5G darbo grupę. Jos tikslas - kartu su suinteresuotaisiais subjektais aptarti ir parengti 2020 m. priimtas 2020-2025 m. naujos kartos judriojo ryšio tinklų (5G) plėtros Lietuvos Respublikoje gaires. Šiose gairėse numatomos priemonės, palengvinančios 5G ryšio diegimą Lietuvoje, pavyzdžiui, priemonės dėl prieigos prie radijo tinklų kūrimo vietų. 2021 m. spalio mėn. pasirašytame memorandume dėl 5G ryšio plėtros Lietuvoje taip pat įsipareigota, kad iki 2025 m. tarptautiniai sausumos transporto koridoriai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ siūlys nepertraukiamas 5G ryšio paslaugas.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane skaitmeninė pertvarka remiama 73 mln. eurų. Vienas iš svarbiausių investicinių projektų - „Spartaus ryšio infrastruktūra“, kurio tikslas - prijungti 5 000 vietovių prie gigabitinės spartos tinklų tose teritorijose, kuriose šios paslaugos nebūtų teikiamos komerciniu pagrindu.
Infrastruktūros reglamentavimas ir priežiūra
Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, priežiūros ir naudojimo taisykles priima Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktorius. Šie dokumentai nustato pagrindinius reikalavimus elektroninių ryšių infrastruktūros projektavimo, statybos, įrengimo ar rekonstrukcijos, remonto darbams. Juose taip pat apibrėžiami reikalavimai naujų pastatų projektavimui, statybai ir įrengimui arba esamų pastatų rekonstravimui, ypač atsižvelgiant į elektroninių ryšių infrastruktūros integraciją, ir numatomos išlaidų mažinimo priemonės.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) taip pat atlieka bendro informacinio punkto ir nacionalinės ginčų sprendimo įstaigos funkcijas, užtikrindama sklandų ir teisingą sektoriaus veikimą.
Junglumo priemonių rinkinio įgyvendinimo veiksmų gairėse Lietuva planuoja padidinti esamos infrastruktūros ir inžinerinių darbų skaidrumą, įdiegiant naują nacionalinę internetinę geografinę informacinę sistemą. Tai leis geriau planuoti ir koordinuoti infrastruktūros plėtrą.
Šviesolaidžio plėtra: Patikimumas ir ateities poreikiai
Šviesolaidinis internetas yra laikomas ryšio ateitimi dėl daugelio priežasčių. Pirma, jis užtikrina nepaprastai didelį greitį, nes šviesolaidiniai kabeliai perduoda duomenis šviesos signalų pavidalu, pasiekiant kur kas didesnius duomenų perdavimo greičius nei tradiciniai variniai kabeliai. Antra, šviesolaidiniai kabeliai yra stabilūs - mažiau jautrūs išorinėms trikdžiams, tokiems kaip elektros srovės ar magnetiniai laukai. Trečia, šviesolaidinis internetas yra paruoštas ateities technologijoms, kurios reikalauja didesnio pralaidumo ir greičio.
„Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia pabrėžia, kad atnaujintas tinklas leis duomenims keliauti keliais maršrutais, taip padarant Lietuvą atsparesnę grėsmėms ir netikėtiems techniniams gedimams. „Visas ryšys grįžta į šviesolaidinę magistralę, kuria sklinda absoliučiai visi interneto, televizijos paslaugų ir mobiliųjų duomenų srautai. Tinklo atnaujinimas gerokai mažina tikimybę, kad netikėtų gedimų atveju ryšys nutrūks. Tai padidina infrastruktūros atsparumą, dar labiau apsaugo valstybinės svarbos paslaugas ir leidžia vartotojams naudotis greitesniu internetu“, - teigia jis.
Šiandieniniame politiniame kontekste itin svarbu, kad tinklo infrastruktūra būtų patikima. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo nutraukti du iš trijų operatoriaus ryšio kabelių Baltijos jūroje. Reaguodama į tokias grėsmes, „Telia“ stiprina šviesolaidinę infrastruktūrą šalyje, tiesdama pagrindinius ir atsarginius kabelius. Dėl šios plėtros, pažeidus vieną liniją, duomenys nuo taško A į tašką B gali keliauti alternatyviais maršrutais, taip išlaikant nepertraukiamą interneto ryšį.
„Mūsų tikslas - užbėgti įvykiams už akių. Nuolatiniai kabelių parametrų matavimai leidžia greitai pastebėti, kur operatorius turi pradėti atnaujinimo darbus dar prieš atsirandant bet kokiems sutrikimams. Mes infrastruktūrą keičiame prevenciškai, nes ji sensta. Šiandien tiesiame pažangiausius rinkos kabelius, kurie palaikys eksponentiškai augančius duomenų srautus“, - teigia tinklo vadovas. „Telia“ tiesia linijas su atsarginiais ištekliais, nes ateityje vartotojų ryšio srautas toliau augs. Pavyzdžiui, vis daugiau žmonių žiūrės 4K raiškos televizorius, naudos išmanius namų įrenginius, žais aukštos grafikos žaidimus internetu, o visa tai reikalauja didesnio ir stabilesnio duomenų pralaidumo. Operatorius tiesia atsargines linijas tam, kad ateityje būtų prieinamas sklandus ir kokybiškas ryšys, nesvarbu, kokios naujos technologijos atsiras.
„Tinklą pirmiausia reikia atnaujinti dėl srauto magistralėje, kuris kasmet auga bent penktadaliu. Šviesolaidis jungia didžiuosius Lietuvos miestus, tarp kurių žmonės siunčia daugiausia duomenų. Pats atnaujinimas tiesiogiai nedidina greičio, tačiau leidžia vienu metu perduoti didesnį kiekį informacijos nei anksčiau, o tai neleis ryšiui lėtėti net piko valandomis“, - sako A.Strolia. Modernizacijos metu seni dvylikos skaidulų kabeliai yra keičiami naujais, kurie turi keturiasdešimt aštuonias skaidulas. Tai padidina fizinę tinklo talpą keturis kartus, todėl greičiausias šviesolaidinis internetas Lietuvoje bus prieinamas tiek dabar, tiek ateityje.
Šiuo metu apie 90 proc. „Telia“ optinio pluošto kabelių atkarpoje Šilutė-Šilalė-Tauragė yra atnaujinta. Tinklas bus toliau modernizuojamas duomenų magistralės ruože Kėdainiai-Panevėžys. Šios dalies statybos darbai prasidės kitais metais. Dauguma vartotojų jau naudoja patikimą ir stabilų interneto ryšį. „Telia“ šviesolaidžio atnaujinimas yra ilgalaikis, tyrimais paremtas projektas. Įmonės specialistai nuolat vertina, kurias atkarpas būtina pirmiausia stiprinti pagal kabelių amžių, techninę būklę ir tinklo apkrovą.
DSL technologijos išsaugojimas ir atnaujinimas
Nors šviesolaidis yra akivaizdi ateitis, dalis Lietuvos vartotojų vis dar naudojasi DSL (Digital Subscriber Line) technologija, paremta variniais telefono laidais. Istoriškai, „Telia“ (anksčiau - „Lietuvos telekomas“) turi didžiulį tinklą varinių telefono linijų, kurios vėliau buvo pritaikytos ir interneto tiekimui. Jas visas pakeisti šviesolaidžiais būtų labai brangu, nes didžiausi kaštai tenka infrastruktūros darbams - griovių kasimui ir laidų klojimoi.
Todėl „Telia“ nusprendė pratęsti varinių laidų technologijos gyvavimo ciklą, ją atnaujinant. Prieš metus, tose vietovėse, kur nėra nutiestas šviesolaidis, „Telia“ pasiūlė hibridinio tipo - vario ir mobiliojo ryšio - interneto prieigą, kurios maksimali sparta siekia 100 Mb/s. Pernai pradėta diegti S-VDSL technologija ir ją palaikantys tinklo mazgai variniais laidais leidžia tiekti apie 250 Mb/s spartos internetą. Anot „Telia“ atstovų, pirmųjų bandymų Alytuje metu pasiektas vidutinis 230 Mb/s duomenų atsisiuntimo greitis, maksimalus pasiektas greitis buvo 280 Mb/s.
Maksimali ryšio sparta priklauso nuo varinių linijų ilgio - kuo arčiau „Telia“ pastotės (ryšio mazgo) yra vartotojas, tuo didesnė maksimali sparta galima. Jei linijos ilgis yra trumpesnis nei 700 metrų, duomenų atsiuntimo greitis sieks iki 250 Mb/s, jei atstumas siekia 700-1200 metrų, sparta bus iki 100 Mb/s. Palyginti, „Telia“ klientai, kurių butą ar namą pasiekia optinis kabelis, gali naudotis iki 1 gigabito per sekundę (Gb/s) spartą siekiančiu internetu.
Į S-VDSL technologiją bendrovė jau investavo apie 1 mln Eur ir iš viso planuoja investuoti apie 4 mln Eur. Esamiems DSL liniją turintiems klientams, norintiems pasinaudoti S-VDSL technologija, reikia atsinaujinti naudojamus maršrutizatorius. Šiuo metu S-VDSL technologija diegiama Alytuje, Anykščiuose, Ariogaloje, Biržuose, Elektrėnuose, Ignalinoje, Jonavos rajone, Kauno rajone Vandžiogalos miestelyje, Prienuose, Radviliškyje, Raseiniuose, Šakiuose, Trakuose ir Trakų rajone, Ukmergėje, Utenoje, Tauragėje ir Vievyje.
Konkurencija ir mobiliojo interneto vaidmuo
Kiti telekomunikacijų operatoriai, nors ir pripažįsta varinių laidų technologijos atnaujinimo būtinybę, daugiausia dėmesio skiria mobiliojo interneto technologijų plėtrai. Jie teigia, kad išplėtojus 4G ryšio tinklą ir plečiant 4,5G tinklą, mobilusis internetas daugeliu atvejų tampa lygiaverte alternatyva fiksuotam ryšiui - ne tik senosios kartos variniam, bet dažnai ir šviesolaidiniam ryšiui. Vien per praėjusius metus „Bitės“ klientų, naudojančių 4G internetą su modemu ar maršrutizatoriumi, skaičius augo 25%. Įmonės atstovai įsitikinę, kad netrukus mobilusis internetas visiškai patenkins 80% klientų interneto poreikius tiek judant, tiek biuruose ir namuose. Fiksuoto interneto reikės tik labai specifinius poreikius turintiems klientams, kurie siųs itin milžiniškus duomenų kiekius.
ES reglamentas ir gigabito infrastruktūros plėtra
2025 m. lapkričio 12 d. įsigalios naujas ES reglamentas, kuriuo bus nustatytos naujos tinklo plėtros taisyklės. Šis reglamentas, oficialiai vadinamas Reglamentu (ES) 2024/1309 dėl priemonių gigabito tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, yra ES atsakas į poreikį modernizuoti telekomunikacijų infrastruktūrą visoje Europoje. Kadangi vis daugiau gyvenimo ir darbo sričių pereina į skaitmeninę erdvę, greitas ir patikimas interneto ryšys tampa ne prabanga, o būtinybe.
Reglamentu siekiama spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas, su kuriomis susiduriama plečiant tinklus ES šalyse, įskaitant Lietuvą. Pagrindiniai tikslai apima:
- Efektyvesnis esamų infrastruktūrų naudojimas: Daugelyje Lietuvos vietovių jau yra tuščių vamzdžių ar kabelių kanalų, kuriuos galima panaudoti naujiems šviesolaidiniams kabeliams tiesti be didelių kasinėjimo darbų.
- Greitesnė plėtra atokesnėse vietovėse: Kadangi statybos darbai bus koordinuojami efektyviau ir bus galima bendrai naudoti esamus tuščius vamzdžius ar infrastruktūrą, šviesolaidinio ryšio plėtra vyks greičiau. Tai reiškia, kad net ir kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose gyvenantys žmonės greičiau galės mėgautis greitu internetu.
- Patobulinta prieiga prie šviesolaidinio ryšio: Naujuose pastatuose arba atliekant didelio masto renovaciją ateityje labai dažnai bus galima naudotis labai didelės spartos ryšiu. Tai reiškia, kad statydami naują namą ar renovuodami daugiabutį namą, automatiškai gausite modernią interneto infrastruktūrą.
- Didesnė konkurencija ir pasirinkimas: Įpareigojimas sudaryti sąžiningas sąlygas prieigai prie infrastruktūros palengvins paslaugų teikėjams naujų jungčių siūlymą, o tai reikš potencialiai geresnes sąlygas vartotojams. Daugiau konkurencijos paprastai reiškia geresnes kainas ir paslaugų kokybę.
- Mažiau pasikartojančių darbų ir statybų koordinavimo: Ateityje statybos darbai bus geriau koordinuojami, siekiant sumažinti statybviečių skaičių ir potencialius trikdžius gyventojams. Visi reikalingi kabeliai bus tiesiami vienu metu, o ne atskirai kiekvienam operatoriui.
Valstybės narės, įskaitant Lietuvą, taip pat turės įsteigti centrinius skaitmeninės informacijos ir kontaktinius punktus, taip pat ginčų sprendimo sistemas dėl prieigos prie infrastruktūros.
ES reglamentas suteikia tik bendrą sistemą, o konkrečias jo įgyvendinimo detales nustato atskiros valstybės narės. Lietuvoje jau yra tam tikros nuostatos, skatinančios šviesolaidinio interneto plėtrą. Pavyzdžiui, renovuojant daugiabučius namus dažnai kartu įrengiama ir moderni interneto infrastruktūra. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bus atsakinga už reglamento įgyvendinimo priežiūrą.
Kaip ir kitose ES šalyse, Lietuvoje šviesolaidinių ir mobiliųjų tinklų plėtra bus laikoma svarbiausiu viešuoju interesu. Lietuvoje leidimų gavimo procedūros bus supaprastintos ir pagreitintos, kad šviesolaidinio interneto plėtra vyktų sparčiau.
Lietuva jau yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje interneto greičio ir prieinamumo srityje. Didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - šviesolaidinis internetas yra plačiai prieinamas. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, apie 70 procentų Lietuvos namų ūkių turi greitą plačiajuostį internetą, tačiau kaimo vietovėse šis skaičius žymiai mažesnis.
Naujos taisyklės reiškia, kad plėtra turėtų paspartėti ir kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose, kur dar nėra šviesolaidinio interneto. Verta sekti informaciją apie planuojamus tinklo plėtros darbus jūsų savivaldybėje. Taip pat verta palyginti skirtingus interneto paslaugų teikėjus - didesnė konkurencija dėl naujo reglamento gali reikšti geresnes kainas ir paslaugas. Jei renovuojate daugiabučio namą, kreipkitės į savo namo valdą ar bendrijos pirmininką ir pasidomėkite, ar renovacijos plane numatyta moderni interneto infrastruktūra.
Naujas ES Gigabito infrastruktūros reglamentas yra svarbus žingsnis modernizuojant Europos, įskaitant ir Lietuvos, telekomunikacijų infrastruktūrą. Tai svarbu ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir Lietuvos ekonomikai, švietimui, nuotoliniam darbui ir visuomenės raidai.
tags: #dsl #internetas #vi #infostruktura