Šiuolaikiniame pasaulyje stabilus ir spartus interneto ryšys yra neatsiejama kasdienybės dalis. Nesvarbu, ar dirbate, mokotės, ar tiesiog leidžiate laisvalaikį, priklausome nuo interneto prieigos. Tačiau ne visada šalia turime nemokamą Wi-Fi ar fiksuotą ryšį, todėl dalijimasis internetu iš mobiliojo telefono tampa esminė funkcija. Vis dėlto, net ir namuose, dažnai susiduriame su Wi-Fi signalo problemomis: vieni įrenginiai veikia puikiai, kiti - sunkiai gauna signalą, o bendras tinklo greitis palieka daug norėti. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairias priežastis, lemiančias prastą Wi-Fi ryšio kokybę, ir pateiksime praktinius sprendimus, kaip pagerinti belaidžio ryšio veikimo diapazoną ir spartą.
Kodėl maršrutizatorius gali turėti prastą Wi-Fi aprėptį?
Wi-Fi tinklo veikimo kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių. Viena dažniausiai pasitaikančių prasto Wi-Fi aprėpties priežasčių yra namų statybinės medžiagos. Pastebima, kad butuose su gelžbetoninėmis sienomis ir namuose, kur daug kambarių su storomis sienomis, Wi-Fi aprėpties problemos yra dažnas atvejis. Šios medžiagos efektyviai blokuoja ir silpnina radijo bangas, kuriomis perduodamas Wi-Fi signalas. Taip pat svarbus ir namų išplanavimas - kuo daugiau kampų ir pertvarų, tuo didesnė tikimybė, kad signalas bus silpnas tam tikrose vietose.
Kita reikšminga priežastis - trukdžiai, kuriuos lemia kiti Wi-Fi tinklai. Kaimynystėje naudojami Wi-Fi maršrutizatoriai, veikiantys tuo pačiu ar panašiu dažniu, gali trikdyti jūsų tinklo veikimą. Šiuo atveju svarbus yra konkretaus tinklo naudotojų skaičius ir naudojamų Wi-Fi kanalų sutapimas. Jei jūsų maršrutizatorius ir kaimynų maršrutizatoriai naudoja tuos pačius Wi-Fi kanalus, signalai trukdo vienas kitam, o tai lemia lėtesnį interneto greitį ir ryšio nestabilumą.
Be to, reikšmės turi ir maršrutizatoriaus bei tinklo plokštės kokybė. Senesnė ar mažesnės galios įranga gali tiesiog nepajėgti užtikrinti reikiamo aprėpties diapazono ir spartos. Neteisingai parinkta maršrutizatoriaus padėtis taip pat gali lemti prastą signalo sklidimą. Nereikėtų pamiršti ir nepakankamo saugumo, kuris gali leisti kaimynams nepastebimai naudotis jūsų interneto ryšiu, taip sulėtinant jį visiems. Netoliese esantys ir tuo pačiu ar panašiu dažniu veikiantys kiti elektroniniai įrenginiai, tokie kaip mikrobangų krosnelės ar belaidžiai telefonai, taip pat gali sukelti trikdžius.
Būdai, kurie pagerins Wi-Fi diapazoną namuose
Laimei, yra daugybė būdų, kaip pagerinti Wi-Fi signalo veikimo diapazoną ir spartą.
1. Geresnė maršrutizatoriaus pastatymo vieta
Pradžiai, specialistai rekomenduoja pagalvoti apie geresnę maršrutizatoriaus pastatymo vietą. Kartais geresniam signalui tikrai užtenka šiek tiek pakeisti įrenginio lokaciją. Pagrindinė taisyklė čia labai paprasta - maršrutizatorius turėtų stovėti arčiausiai centrinės namų vietos. Nereikėtų maršrutizatoriaus statyti ant grindų, nes jos sugeria ir slopina radijo bangas. Geriausia jį pastatyti ant kokio nors baldo, aukščiau nuo grindų, tai pagerins bangų sklidimą. Venkite statyti maršrutizatorių už spintos, sofos ar kitų didelių baldų, kurie gali blokuoti signalą. Ieškant tinkamos namuose vietos maršrutizatoriui labai praverčia įvairios programėlės, skirtos Wi-Fi signalo analizei. Jas nesudėtingai rasite internete ir įdiegsite savo išmaniajame telefone. Šios programėlės padeda vizualizuoti signalo stiprumą skirtingose namų vietose ir pasirinkti optimalią maršrutizatoriaus poziciją.
2. Wi-Fi signalo stiprintuvai ir tinklo kartotuvai
Jeigu gyvenate dideliuose namuose ar butuose su daugybe pertvarų, deja, dažnai net geriausioje vietoje pastatytas maršrutizatorius nebus pajėgus užtikrinti vienodą duomenų perdavimo greitį visuose namų kampeliuose. Specialistai tokiais atvejais siūlo pagalvoti apie Wi-Fi signalo stiprintuvo (Wi-Fi range extender) įsigijimą. Kaip veikia signalo stiprintuvas? Tinklo kartotuvas gauna signalą iš pagrindinio maršrutizatoriaus, atitinkamai sustiprina jį ir perduoda toliau. Skamba sudėtingai? Neverta dėl to jaudintis, nes šis sprendimas yra paprastesnis nei gali atrodyti. Įsigiję tokį įrenginį, jį tiesiog reikia prijungti prie elektros lizdo ir po kelių paprastų veiksmų (dažniausiai nustatant tą patį tinklo pavadinimą ir slaptažodį kaip pagrindinio maršrutizatoriaus) galite mėgautis didesniu ryšio veikimo diapazonu. Svarbu atsiminti, kad stiprintuvas neturėtų būti statomas per arti pagrindinio maršrutizatoriaus, nes ten signalas ir taip yra stiprus. Optimaliausia jį statyti toje vietoje, kur belaidis ryšys pradeda silpnėti. Prieš perkant Wi-Fi ryšio stiprintuvą, specialistai rekomenduoja pasidomėti jo parametrais. Jeigu namuose turite greitą internetą, o kartotuvas pasižymi silpnu praleidimu, tai gali tapti sumažėjusio interneto greičio priežastimi.
3. Tinklo plokštės keitimas
Jeigu maršrutizatorius stovi tinkamoje vietoje, signalo diapazonas vis dar nedžiugina, verta į šią problemą pažiūrėti iš kitos perspektyvos, t.y., ne iš signalo siųstuvo, o iš imtuvo - jūsų kompiuterio ar kito įrenginio. Už signalo priėmimą atsako antena ir tinklo plokštė. Jeigu jūsų įrenginio tinklo plokštė susiduria su tinkamu tinklo signalo priėmimu, verta pagalvoti apie jos pakeitimą našesniu modeliu. Jeigu nenorite keisti vidinės tinklo plokštės arba nėra tokios galimybės, pagalvokite apie alternatyvą - išorinę tinklo plokštę. Tai nedidelis įrenginys, kuris dažniausiai prijungiamas prie USB lizdo. Tokios tinklo plokštės prijungimas yra labai paprastas, nes dažniausiai viskas, ko reikia - tai tiesiog įdėti plokštę, įjungti ir įdiegti pridėtus valdiklius.
4. Wi-Fi kanalo pakeitimas
Belaidis tinklas veikia signalo perdavimu kelių kanalais. Tai galima puikiai matyti bet kuriame mobiliame įrenginyje įdiegus signalo stiprumo analizės programėlę. Maršrutizatorius, kurį gavome iš savo operatoriaus, siunčia signalą viename iš tų kanalų. Tačiau, kaip minėta, yra didelė tikimybė, kad šalia mūsų namų, kiti naudotojai taip pat turi maršrutizatorių, veikiantį tame pačiame kanale. Tokia situacija lemia, kad signalai trukdo vienas kitam. Paprasčiausias būdas pakeisti Wi-Fi tinklo kanalą yra susisiekti su savo operatoriaus techniniu skyriumi ir pateikti tokį prašymą. Dažniausiai operatoriai tai atlieka nuotoliniu būdu. Taip pat daugelis modernių maršrutizatorių leidžia kanalą pakeisti savarankiškai per jų administravimo sąsają. Renkantis kanalą, rekomenduojama naudoti Wi-Fi analizatoriaus programėlę ir pasirinkti mažiausiai apkrautą kanalą. Dažnai rekomenduojama rinktis 1, 6 arba 11 kanalus, nes jie nesidengia tarpusavyje.
5. Belaidžio tinklo dažnio pakeitimas
Visi įrenginiai, kurie naudojasi belaidžiu Wi-Fi jungiamumu, veikia 2,4 GHz arba 5 GHz dažnyje. 2,4 GHz dažnis yra plačiai naudojamas, todėl esant dideliam prijungtų prie tinklo įrenginių skaičiui, signalai gali patirti trukdžių. Tuo pačiu dažniu veikia mikrobangų krosnelės ar nuotoliniu būdu valdomi žaislai. Dauguma modernių įrenginių jau palaiko 5 GHz dažnį, kuris paprastai būna mažiau apkrautas ir todėl jame mažiau trukdžių. Jeigu jūsų maršrutizatorius palaiko abu dažnius (2,4 GHz ir 5 GHz), įrenginio administratoriaus skydelyje galima aktyvuoti abi reikšmes arba palikti tik 5 GHz. Antruoju atveju reikėtų įsitikinti, kad visi įrenginiai, kuriais naudojatės, gali veikti 5 GHz dažniu, nes kitaip jungiamumas su jais nebus galimas. Juostos nustatymo parinktys paprastai būna belaidžio tinklo (angl. Wireless) skirtuke. Aprašymas, kur jį rasti, paprastai pateikiamas maršrutizatoriaus instrukcijoje. Nors 5 GHz dažnis yra greitesnis, 2,4 GHz sklinda toliau, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią dažnį pagal savo poreikius ir įrenginių galimybes.
2.4 GHz vs. 5 GHz vs. 6 GHz WiFi, Which One Fits Your Needs?
Inovatyvūs sprendimai tinklo plėtrai
1. Tinklo siųstuvai (Powerline adapteriai)
Žmonėms, kurie šiek tiek geriau išmano technologijas, galima rekomenduoti tinklo siųstuvus, dar žinomus kaip powerline adapteriai. Ši technologija leidžia išplėsti Wi-Fi ar LAN tinklo diapazoną išnaudojant elektros maitinimo tinklą. PLC siųstuvas - tai mažas prietaisas, kuris dedamas į elektros lizdą. Vienas adapteris jungiamas prie maršrutizatoriaus ir elektros lizdo, o kitas - į elektros lizdą toje vietoje, kur norima turėti interneto prieigą. Šis sprendimas yra pakankamai efektyvus, nors ir gali būti šiek tiek brangesnis nei signalo stiprintuvai.
2. GSM signalo stiprintuvai
Kartais atsitinka, jog naudotojas gyvena ten, kur nepasiekia joks interneto paslaugų teikėjas. Laimei, galima naudotis mobiliojo ryšio teikiama interneto paslauga. Tačiau jeigu ir šis signalas namuose yra silpnas, rekomenduojama naudoti GSM signalo stiprintuvą. Šis įrenginys sustiprins ir pagerins duomenų perdavimo kokybę bei pašalins ryšio trukdžius, užtikrinant stabilesnį mobiliojo interneto ryšį.
3. Inovatyvios „Mesh“ sistemos
Pasak specialistų, pastaruoju metu labai išpopuliarėjo „Mesh“ sistemos. Tai yra inovatyvus sprendimas, kuris efektyviai užtikrina greitesnį ir sklandesnį Wi-Fi tinklo veikimą namuose. „Mesh“ sistemos sudaro kelis signalo siųstuvus (mazgus), kurie išdėstomi namuose ir veikia kaip vienas vientisas tinklas. Jais paprasta naudotis, paprastai jie pasižymi išmanaus telefono dėka valdoma konfigūracija. Be tinklo našumo ir greičio padidinimo, „Mesh“ sistema taip pat aprūpina tinklo signalu taip vadinamas negyvas namų zonas, užtikrinant tolygią aprėptį visame būste. Šiandien tai vis dažniau naudojamas sprendimas tiek namų ūkiuose, tiek biuruose.
Dalijimasis internetu iš mobiliojo telefono: rišimas ir prieigos taškas
Prisijungimas prie interneto bet kur šiandien tapo būtinas. Kai neturime galimybės naudotis Wi-Fi ar fiksuotu ryšiu, dalijimasis internetu iš mobiliojo telefono yra esminė funkcija. Šis procesas gali būti atliekamas keliais būdais ir vadinamas: rišimas (tethering) arba prieigos taško (hotspot) kūrimas.
Rišimas (Tethering): Terminas kilęs iš anglų kalbos „to tether“, o tai reiškia prisijungti arba susieti. Ryšį užtikrinanti įranga veikia kaip nešiojamas maršrutizatorius ir DHCP serveris, priskiriant IP adresus įrenginiams, kurie prie jo jungiasi.
- Pririšimas per WiFi: Mobilusis telefonas sukuria privatų belaidį Wi-Fi tinklą, prie kurio kiti įrenginiai gali prisijungti įvedę slaptažodį. Tai labiausiai paplitęs metodas.
- USB modemas: Mobilusis telefonas jungiamas tiesiogiai prie kompiuterio per USB kabelį.
- Bluetooth modemas: Jį sudaro mobiliojo telefono suporavimas su kitu įrenginiu naudojant „Bluetooth“. Jis lėtesnis nei Wi-Fi arba USB ir rekomenduojamas tik tam tikroms užduotims.
Prieigos taškas (Hotspot): Kai kalbame apie viešosios interneto prieigos tašką dalijimosi internetu iš mobiliojo telefono, mes kalbame apie Wi-Fi tinklo sukūrimą iš savo išmaniojo telefono, prie kurio vienu slaptažodžiu gali prisijungti keli įrenginiai.
Kaip aktyvuoti šias funkcijas:
- „Android“: Eikite į „Nustatymai“ > „Tinklas ir internetas“ > „Wi-Fi viešosios interneto prieigos taškas / ryšio bendrinimas“ ar panašiai.
- „iPhone“ („iOS“): Eikite į „Nustatymai“ > „Mobilieji duomenys“ > „Bendrinimas internetu“.
- „Windows“ (nešiojamuose kompiuteriuose): Eikite į „Nustatymai“ > „Tinklas ir internetas“ > „Mobilusis viešosios interneto prieigos taškas“.
Svarbu atsiminti, kad dalijantis internetu, mobiliojo plano duomenys yra naudojami tiesiogiai, todėl vartojimas priklauso nuo prijungtų įrenginių naudojimo. Visada naudokite stiprius slaptažodžius, kad apsaugotumėte savo tinklą. Laidinis pririšimas (USB) yra saugiausias metodas.
Tinklo įrangos supratimas: nuo maršrutizatoriaus iki komutatoriaus
Norint pilnai suprasti Wi-Fi tinklo veikimą ir jo problemų sprendimą, verta susipažinti su pagrindine tinklo įranga.
Maršrutizatorius (Router): Tai prietaisas, vieną interneto liniją padalijantis visiems vidinio tinklo įrenginiams. Jis pajungiamas taip, kad iš interneto matomas tik vienas pajungtas prietaisas - maršrutizatorius. Tai labai pagerina viso tinklo saugumą, nes iš išorės matomas vienas prietaisas, tad visi kenkėjai bando skanuoti maršrutizatoriaus prievadus, o vidinio tinklo iš išorės nei nesimato, nei nėra galimybės prie jo prieiti. Daugelyje maršrutizatorių būna įdiegtas ir firewall (ugnesienė), kas dar labiau pagerina vidinio tinklo apsaugą nuo išorinio interneto. Tinklo skirstymas atliekamas pagal OSI modelį, kuris susideda iš 7 sluoksnių. Pagal jį tinklo duomenų maršrutizavimas išoriniuose įrenginiuose dažniausiai atliekamas dvejuose lygmenyse: paskirstant duomenis pagal MAC adresą (vidinis tinklas; OSI sluoksnis 2) ir pagal IP, žinučių persiuntimą ir pan. (OSI sluoksnis 3), dar kitaip vadinamas „network layer“. Kai kurie maršrutizatoriai turi integruotą modemą (pvz., DSL ar GSM), tokiu atveju WAN lizdo nebūna.
Vidinio tinklo komutavimo įrenginiai (Switch): Šie įrenginiai dirba tik su MAC adresais. Jie atpažįsta, kokie MAC įrenginių adresai yra pajungti prie konkretaus lizdo, ir leidžia duomenis iš vieno įrenginio perduoti konkrečiam įrenginiui, sukomutuodami tik du lizdus tarpusavyje. Taigi, vienu metu gali veikti keli įrenginiai. Dažniausiai leidžiamas dupleks ryšio režimas, kas dar padidina ryšio greitaveiką. Nors duomenų srauto kitiems įrenginiams prijungtiems prie lokalaus tinklo nepavyks nukopijuoti, tačiau klausydamasis įrenginys gali sugaudyti absoliučiai visų lokaliame tinkle esančių įrenginių MAC adresus. Yra įvairaus greičio tinklo standartų: 10 Mb/s, 100 Mb/s ir 1000 Mb/s (Gigabit) spartos. Switch'ai leidžia prie to paties įrenginio pajungti įvairios spartos įrenginius. Senesni ir neefektyvūs įrenginiai, tokie kaip Hubai (HUB), per vieną lizdą įėjusius signalus siunčia į visus kitus lizdus neatrinkinėdami, kas lemia tinklo lėtumą ir nesaugumą.
Išvados: nuolatinis tobulėjimas ir eksperimentavimas
Wi-Fi tinklo veikimo gerinimas - tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Nuo paprasčiausio maršrutizatoriaus perkėlimo iki sudėtingų „Mesh“ sistemų diegimo, kiekvienas žingsnis gali turėti įtakos jūsų interneto patirčiai. Svarbiausia - suprasti savo tinklo specifiką, atsižvelgti į aplinkinius veiksnius ir nebijoti eksperimentuoti su skirtingais sprendimais. Naudodamiesi išsamia informacija ir praktiniais patarimais, galite užtikrinti stabilų ir spartų Wi-Fi ryšį visuose savo namuose.