Šiuolaikiniame pasaulyje radijo ryšio technologijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Nuo kasdienių skambučių ir interneto naršymo iki pažangių pramonės sprendimų - viskas remiasi efektyviu radijo bangų naudojimu. Šiame straipsnyje gilinsimės į bazinių radijo ryšio stočių veikimo principus, aptarsime naujausias tendencijas, tokias kaip 5G, ir išsklaidysime dažnai pasitaikančius mitus bei klaidingą informaciją. Taip pat nagrinėsime praktinius aspektus, susijusius su radijo ryšio įrenginių naudojimu, reguliavimu ir atsakomybe.
5G Technologijos Plėtra ir Mitai
Pastaruoju metu visuomenėje daug dėmesio sulaukia 5G mobiliojo ryšio technologija. Reaguodama į kylančias visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos.
Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje galioja aukščiausi pasaulyje vartotojų apsaugos standartai, visuomenės sveikatos apsaugai ir piliečių saugumui teikiama pirmenybė. Tokie patys aukščiausi saugumo standartai taikomi ir naujai elektroninių ryšių technologijos kartai. 5G - tai šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, tais pačiais radijo bangų sklidimo principais pagrįstas ryšys. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. 3G ir 4G ryšį jau daug metų (3G nuo 2001 m., o 4G nuo 2011 m.) kasdien naudojame balso ir duomenų perdavimui.
5G nėra išskirtinė technologija - tai tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu teikti daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūra, energetika, transportas ar švietimas. Numatoma, kad 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą, lyginant su dabartinėmis sistemomis. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę. Jos iš esmės panašios į mums gerai pažįstamus, plačiai namuose, įstaigose, biuruose, viešosiose erdvėse naudojamus „WiFi“ įrenginius.
Ryšys Tarp 5G ir COVID-19: Mitas
Jokio ryšio tarp 5G ir COVID-19 nėra. Neseniai paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“ 5G yra naujos kartos mobiliojo tinklo technologija, perduodama nejonizuojančiomis radijo bangomis, todėl neįmanoma, kad ji virusui darytų kokį nors poveikį.
Elektromagnetinių Bangų Poveikis
Dabartinės mokslinės žinios, viešai skelbiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rodo, kad nors šioje srityje jau atlikta ir toliau vykdoma itin daug mokslinių tyrimų, esami moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad žemo lygio elektromagnetiniai laukai (tokie, kokie sklinda iš radijo ir televizijos stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir pan.) galėtų sukelti kokias nors pasekmes žmogaus sveikatai. ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis. Lietuvoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės normos atitinka europines. Be to, bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai, aprašyti suderintuose ir visose valstybėse narėse taikomuose standartuose.
Tarptautinė radiacinės saugos asociacija (IRPA) yra įsteigusi Tarptautinę apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisiją (ICNIRP), kuri specializuojasi apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Grupę pripažįsta ir remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip pristatė ICNIRP, jos išteklius sudaro subsidijos iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų institucijų, tokių kaip Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija (BMU), iš Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos („EOSI“) 2014-2020 m. ir iš IRPA gautos subsidijos susitikimams ar seminarams organizuoti, ir iš privačių asmenų bei įmonių, niekaip nesusijusių su nejonizuojančių spinduliuočių sritimi. ICNIRP reikalauja, kad paramos skyrėjai neturėtų jokių interesų: jos nariai negali būti įdarbinti šioje pramonėje, privalo laikytis ICNIRP nepriklausomybės politikos ir viešai deklaruoti savo asmeninius interesus.
Bazinių Radijo Ryšio Stočių Diegimas Lietuvoje
Lietuvoje atsakingai vykdomas 5G diegimo procesas. Šalis, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, vykdo Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros. RRT šiame diegimo procese atsakinga už radijo dažnių paruošimą ir jų perdavimą paslaugas ketinantiems teikti operatoriams. Šiuo metu RRT rengiasi aukciono procedūroms, kurių metu bus suteikta teisė naudoti radijo dažnius. Aukcioną numatoma skelbti 2020 m. pabaigoje, tačiau, kaip ir ankstesnių aukcionų metu, skiriant dažnius nebus nustatoma, kokia technologija turės būti diegiama: dažnius gavę operatoriai juos galės naudoti tiek jau esamoms 4G, tiek naujoms 5G technologijoms vystyti, atsižvelgdami į paslaugų naudotojų poreikius.
RRT primena, kad Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai. Šiuo metu kol kas neveikia nė viena 5G stotis, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, socialinėje žiniasklaidoje bandoma platinti pranešimus, susiejančius 5G su koronaviruso protrūkiu, kuriais siekiama kelti sumaištį ir neramumus šiuo ir taip sudėtingu visuomenei laikotarpiu.
Viens, du ir aišku: 5G gali veikti kaip daug skirtingų tinklų
Mobiliojo Ryšio Kartotuvai ir Tinklo Aprėptis
Mobiliojo Ryšio Kartotuvų Naudojimas
Mobiliojo ryšio kartotuvas (angl. Cellular Repeater / Cell Phone Signal Booster) priklauso elektroninių prietaisų grupei, kurios paskirtis - priimti signalą ir, jį pastiprinus arba pakeitus kryptį, perduoti toliau. Dažniausias tokios įrangos panaudojimo būdas - išplėsti mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo aprėptį. Tinklo planavimas, vadovaujantis RRT leidime naudoti radijo dažnius (kanalus) nurodytomis sąlygomis, yra išimtinė mobiliojo ryšio operatoriaus teisė. Bet koks mobiliojo ryšio tinklo elemento, įskaitant mobiliojo ryšio kartotuvus, naudojimas be operatoriaus žinios yra neleistinas. Atsakingi tokios įrangos pardavėjai visada apie tai įspėja pirkėjus. Už neteisėtą radijo ryšio įrenginių (įskaitant ir mobiliojo ryšio kartotuvų) naudojimą numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnyje.
Ryšys Pasienio Zonoje
Susidūrėte su ryšio problemomis Lietuvos pasienyje? Jūsų mobilus įrenginys prisijungia prie kaimyninės šalies operatoriaus tinklo? RRT dalijasi parengta informacija apie ryšio ypatumus esant šalia kaimyninių šalių sienų. Pasienio zonoje egzistuoja tam tikra mobiliojo ryšio tinklų aprėpties problema. Jos priežastys nėra paprastos. Iš dalies taip yra todėl, kad visą mobiliems 2G tinklams, dažniausiai naudojamiems balso telefonijai, skirtą radijo dažnių resursą esame pasidalinę su kaimynais lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties Lietuvos operatorių dalies kanalų signalai sklinda toliau už sienos į kaimynų teritoriją, analogiškai kitais kanalais kaimynų operatoriai įsiskverbia į mūsų teritoriją. Techniniai lygiateisiškumo principai įtvirtinti tarptautinių institucijų rekomendacijose ir dvišaliuose susitarimuose, laikantis lygiateisės prieigos prie spektro ir visiško pariteto principų. Todėl kaimyninės šalys išskirtinio pranašumo šiuo aspektu neturi.
Mobiliojo ryšio telefonas įprastai yra užprogramuotas jungtis prie stipriausią signalą siunčiančios operatoriaus bazinės stoties - tai gali būti jūsų operatoriaus stotis arba stotis, kuri priklauso ryšio paslaugas užsienyje (angl. „roaming“) teikiančiam operatoriui, t. y. kaimyninės šalies operatoriui. Telefono aparatas nuolat pasitikrina ryšį su bazine stotimi ir jeigu ryšys prastas ar bazinėje stotyje užimti visi radijo ryšio kanalai, jungiasi prie kitos bazinės stoties. Tai vadinama automatiniu tinklo pasirinkimu. Tam tikromis sąlygomis, kai jūsų operatoriaus bazinių stočių signalas silpnas, nėra laisvų radijo ryšio kanalų arba bazinė stotis yra išjungta, ta kita stotimi, kurią pasirinks jūsų telefonas, gali tapti užsienio šalies operatoriaus bazinė stotis. Tokių prisijungimų tikimybė yra tuo didesnė, kuo esate arčiau pasienio zonos. Todėl rankinis operatoriaus tinklo pasirinkimas pasienio gyventojams iš esmės išsprendžia tarptinklinio sujungimo ir didesnio apmokestinimo problemą.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra vietovių, kurių operatorių tinklai neaprėpia. Kadangi mobiliojo ryšio tinklų išdėstymas ir vystymo strategija priklauso nuo komercijos ir konkurencijos principų, operatoriai, įvertinę sąnaudas ir investicijų atsiperkamumą, savarankiškai priima sprendimus dėl tinklų plėtros. RRT, išduodama leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) ir siekdama užtikrinti efektyvų riboto ištekliaus naudojimą, gali nustatyti tik minimalius tinklo plėtros reikalavimus.
Kitas šios problemos aspektas yra susijęs su radijo bangų sklidimo savybėmis. Didelę įtaką radijo bangų sklidimui turi vietovės reljefas, teritorijos miškingumas ir gelžbetoninės pastatų konstrukcijos. Taip pat nemažai sunkumų įrengti bazines stotis atsiranda saugomose teritorijose. Todėl kartais, net esant geriems operatorių norams, tam tikros teritorijos yra prasčiau aprėpiamos. Kai kur šias problemas tikimasi išspręsti vykdant valstybinius plačiajuosčio tinklo plėtros projektus. Jei vartotojų gyvenamoji vieta patenka į teritoriją, kurioje ryšys yra prastas, ir dėl to negalima prisiskambinti skubios pagalbos numeriu 112, rekomenduojame kreiptis pagalbos į specialistus (pvz., savo operatorių), kurie padės įsirengti išorines antenas, kur kas pagerinančias ryšį su mobiliojo ryšio bazine stotimi.
Radijo Ryšio Slopinimo Įranga ir Jos Legalumas
Radijo ryšio slopinimo įrenginiai, skirti arba pritaikyti bloginti, trukdyti ar nuolat pertraukti teisėtai veikiantį radijo ryšį, kelia grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kokių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui. Pažymėtina, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai dėl jų veikimo paskirties slopinti radijo ryšį iš esmės neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo. Radijo ryšio slopintuvai negali būti tiekiami į rinką, naudojami ir laikomi, išskyrus atvejus, kai šie įrenginiai yra skirti valstybės institucijoms, atliekančioms joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos bei valstybės sienos apsaugos funkcijas, kurioms yra suteikta teisė naudoti šiuos įrenginius objektyviai pagrįstais atvejais.
Mobiliojo Ryšio Priemonės ir Kelių Eismo Taisyklės
Kelių eismo taisyklėse rašoma: „20. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.“ Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje apibrėžta, kad judrioji stotis - tai judriosios tarnybos stotis ryšiui palaikyti judant arba sustojus tiksliai neapibrėžtose vietose. Todėl manytume, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkte yra kalbama apie visas mobiliojo ryšio priemones. Draudimas naudotis ryšio priemonėmis nustatytas, tik jeigu jomis naudojamasi rankomis, ir neapima ryšio priemonių su taip vadinama laisvų rankų įranga naudojimo motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigių mašinų judėjimo metu.
Radijo Dažnių Naudojimas ir Leidimai
Įmonė, norinti pastatyti radijo stotelę, veikiančią tuo pačiu dažniu, kokiu naudojasi krovininių automobilių vairuotojai, ir informuoti vairuotojus apie būtinybę persijungti į tam tikrą kanalą susisiekti su dispečeriu, privalo kreiptis dėl leidimų ir kitų reikiamų dokumentų.
Nelicencijuojami Radijo Dažniai ir Mėgėjiškas Radijo Ryšys
Populiarėja aviamodelių valdymas. Vis sudėtingesnė įranga naudojama, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairių nesusipratimų. Problema yra ta, kad dažnai mūsų rinkoje pasirodo radijo ryšio įrenginiai, kurių naudojimas Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje) yra neleistinas. Neretai tokie įrenginiai pigesni už Europos rinkai tinkamus analogus. Europoje FPV (angl. First Person View arba Flight Per Video) reikmėms naudojama 2.4 GHz radijo dažnių juosta. Taip vadinamą nelicencijuojamą radijo dažnių naudojimą nustato Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas su visais priedais.
Aviamodelių valdymui (t.y. telemetrijai, valdymo komandoms perduoti) skirti radijo dažniai ir jų naudojimo sąlygos:
- Radijo dažnių juosta, radijo dažniai (kanalai): 34,995-35,225 MHz
- Didžiausia leistina spinduliuotės galia: 100 mW e.r.p.
- Papildomi reikalavimai: Kanalų atskyrimas 10 kHz. Tik aviamodelių valdymui. Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
Vaizdo informacijai perduoti tinkama radijo dažnių juosta ir naudojimo sąlygos yra šios:
- Radijo dažnių juosta: 2400-2483,5 MHz
- Didžiausia leistina spinduliuotės galia, spinduliuotės galios tankis: 100 mW EIRP, 100 mW/100 kHz EIRP, 10 mW/MHz EIRP. LBT ir DAA turi atitikti privalomus reikalavimus.
- Papildomi reikalavimai: Tik plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams. Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
Radijo Stočių Registracija
Reikalavimas užregistruoti radijo stotį taikomas tais atvejais, jei Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo III skyriaus lentelės 4 skiltyje yra įrašas „Registruojamos radijo stotys“. Šiuo metu toks reikalavimas taikomas: plačiajuostės fiksuotos bevielės prieigos radijo ryšio įrenginiams (5725-5875 MHz); radijo mikrofonams (174-216MHz, 470-862MHz, 1785-1795MHz); radiorelinėms linijoms; radijo mėgėjų stotims.
Stotys (išskyrus radijo mėgėjų) registruojamos prisijungus prie RRT elektroninių paslaugų informacinės sistemos radijo dažnių valdymo posistemės. Radijo mėgėjų stotys registruojamos nustatyta tvarka.
Registruotos Viešųjų Tinklų Bazinės Stotys
Prisijungus prie RRT elektroninių paslaugų informacinės sistemos radijo dažnių valdymo posistemės, galima gauti informaciją apie judriosios tarnybos bei viešųjų bevielių prieigos tinklų registruotas bazines bei centrines stotis. Informacija teikiama tik leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) turėtojams, užregistruotiems RRT Elektroninių dokumentų teikimo sistemoje.
Pranešimas Apie Įrengtus Mažos Aprėpties Belaidžio Prisijungimo Taškus
Pranešimą kompetentingai institucijai apie įrengtus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus numato Europos Komisijos 2020 m. liepos 20 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1070. Reikalavimas taikomas E2 ir E10 klasės mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškams, atitinkantiems Reglamento (ES) 2020/1070 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektu numatoma Ryšių reguliavimo tarnybą paskirti Reglamento (ES) 2020/1070 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija.