Jau keturiolika metų į kaimiškas šalies seniūnijas visomis kryptimis klojami sparčiojo šviesolaidinio interneto kabeliai. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti tęstinį projektą, už savo pastangas neseniai Briuselyje apdovanota specialiu prizu. Ar po paskutinio projekto etapo, vykusio 2016-2018 metais, Lietuvos kaime tikrai jau nebeliko žmonių, šeimų, kurios vis dar atskirtos nuo pasaulinio informacijos tinklo?
Europos pripažinimas ir projekto mastai
Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendino projektą „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas) - PRIP-2“, kuris buvo finansuojamas iš europinių lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą. Šis projektas gruodžio pradžioje pelnė Europos Komisijos surengto konkurso „European Broadband Awards 2019“ („Europos plačiajuosčio ryšio 2019 m. premijos“) apdovanojimą „Išlaidų mažinimo priemonės ir bendros investicijos“. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas patvirtino, kad įstaiga Europos Sąjungoje buvo pastebėta ir įvertinta už tai, kad už tuos pačius pinigus - 4 mln. 431 tūkst. 200 Eur - 79 tūkst. gyventojų suteikė galimybę naudotis moderniausių informacinių technologijų infrastruktūra. Iš pradžių buvo planuojama sparčiuoju interneto ryšiu aprūpinti tik 20 tūkst. gyventojų, tačiau projektas viršijo lūkesčius.
Vertinimo komisija nepaaiškino, kodėl Lietuvos projektas buvo apdovanotas, tačiau paprastai atsižvelgiama į projekto naudą šaliai. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ išsamiai nurodė PRIP-2 rezultatus: 49 savivaldybėse nutiesta 342,661 km šviesolaidinių kabelinių linijų. Prie tinklo buvo prijungta 400 žemdirbių ūkių, agrarinių bendrovių, kaimo turizmo sodybų, kaimiškų kepyklėlių, Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaras Užulėnio kaime (Ukmergės r.), asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ Naisiuose (Kelmės r.).
Lietuva jau antrą kartą paskelbta viena iš žemyno plačiajuosčio tinklo plėtros lyderių. Pirmoji Europoje ir aštuntoji pasaulyje buvo įvertinta nuo 2009-ųjų įgyvendintas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2). Tuomet nutiesta 5 775 km optinio kabelio linijų, prijungta 982 gyvenvietės. RAIN-2 tapo vienu iš penkių Europos Komisijos 2015 m. skelbto konkurso nugalėtojų, nes padarė didžiausią socialinį ir ekonominį poveikį visuomenei ir buvo prieinamiausias vartotojams.
Sparčiojo interneto poveikis ir spartos didėjimas
Įmonės projektai labai pagerino Lietuvos internetinio raštingumo statistiką. Per 10 metų vidutinis interneto greitis Lietuvoje padidėjo 45 kartus. Lietuva yra pirmoji Europoje ir aštuntoji pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis skvarbą.
Valstybė pakloja tik pagrindines šviesolaidinio kabelio atšakas, kurios skirtos ne tik numatytiems vartotojams - pakeliui gali būti prijungta ir daugiau abonentų. Anksčiau įsipareigojimai buvo aprūpinti vartotojus internetu, kuris duomenis perduoda pusės megabito (Mb) per sekundę sparta, vėliau - 30 Mb/s. Dabar siekis - 100 Mb/s, o įstaigoms - gigabitas (Gb).
Prieštaravimai ir skaitmeninės atskirties mažinimas
Dar visai neseniai kaimo gyventojų galimybės naudotis internetu buvo gerokai menkesnės negu miestiečių. Tačiau dabar situacija keičiasi. Nors kai kuriose vietovėse, kaip antai Kretingos r. Rūdaičių kaime, gyventojai prieštaravo statyti telekomunikacijų ryšio bokštą, baimindamiesi elektromagnetinės spinduliuotės, G. Liaugminas įsitikinęs, kad prietarai dėl šiuolaikinės informacijos ir ryšių infrastruktūros įrenginių dar liko, tačiau jie sklaidosi. Optinis kabelis turės pasiekti visus Lietuvos namus, o žmonės, išėję iš savo būstų, niekur ir niekada neliks be interneto ryšio.
Kaip įdiegti išmaniąją televiziją? Kai turite šviesolaidinio interneto maršrutizatorių.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant pažangos, kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios kaime, gyventojai dar nepajuto žaibiško interneto privalumų. Nors, anot VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ataskaitų, nuo 2018 metų kaimą šviesos greičiu pasiekia optinio pluošto kabeliu perduodama informacija, tačiau prijungta tik biblioteka, o gyventojų namai - ne. Bagotosios kaimo bendruomenės pirmininkas Audrius Raškauskas teigia, kad jie gyvena šalia mobiliojo ryšio bokštų, kuriuos anksčiau įrengė privačios telekomunikacijų bendrovės, ir apsipranta su sparčiai žengiančiomis informacinėmis technologijomis.
Kita vertus, kaimo turizmo sodybai „Medžiotojų sostinė“ Kėdainių r. suteikta greitoji prieiga prie interneto. Šeimininkas Vidas Silvestravičius patvirtino, kad šviesolaidinis kabelis iki jų nutiestas sklandžiai, nors ryšių operatoriams, kuriems VšĮ „Plačiajuostis internetas“ buvo išnuomojęs kabelio atkarpą, teko palaukti, kol jie atliks savo pareigą.
Kęstutis Andrijauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotojas, pažymi, kad nors dauguma Lietuvos kaimo namų ūkių jau gali naudotis internetu, prieiga prie greitojo interneto pasiekiama dar ne visiems. Europos ekonomikos pažangos strategija „Europa 2020“ numatė, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis spartesniu nei 30 megabitų per sekundę interneto ryšiu. Šiuo metu moderniausiu greituoju internetu Lietuvoje naudojasi 91,05 proc. visų namų ūkių, savivaldybių centruose - 99,98 proc., o kaimiškose vietovėse - 76,11 proc. Numatoma, kad, pabaigus plačiajuosčio ryšio projektus, naujos kartos interneto prieiga galės naudotis iki 90 proc. kaimo ūkių.
Nors miesto ir kaimo galimybės nėra lygios, atotrūkis akivaizdžiai mažėja. 2019 m. miestuose plačiajuostis ryšys aprėpė 79 proc. namų ūkių (2016 m. - 74,7 proc.), kaime - 70,5 proc. (2016 m. - tik 59,9 proc.).
2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisija patvirtino iniciatyvą „Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“, kurios tikslas - iki 2025 m. visose ES mokyklose, universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, ligoninėse, transporto ir viešojo administravimo įstaigose įrengti itin spartų - gigabitinį - interneto ryšį. Numatoma, kad po šešerių metų Europos miestai ir kaimai vienodai galės jungtis prie interneto, kurio duomenų atsisiuntimo sparta ne mažesnė nei 100 Mb/s ir gali būti padidinta iki 1 Gb/s. Iki 2025 m. visose miestų teritorijose, pagrindiniuose keliuose ir geležinkeliuose turėtų nenutrūkstamai veikti penktos kartos judrusis (5G) interneto ryšys.
Įvertinus greitojo plačiajuosčio ryšio plėtros tempus Lietuvoje, prognozuojama, kad 2025 m. 99,58 proc. namų ūkių, esančių savivaldybių centruose, ir tik kiek daugiau nei pusė, arba 59,16 proc., kaimo valdų turės galimybę naudotis itin sparčiu internetu. Dėl šios priežasties skaitmeninės atskirties rizika kaimiškosiose vietovėse išliks. Valstybė ir toliau turės padėti ūkininkams, kurie, kaip ir visi kiti Lietuvos gyventojai, nori greičiau tvarkyti buitinius ir darbo reikalus internetu. Aptariant plačiajuosčio ryšio projektus su visuomene, įsitikinta, kad vis mažiau gyventojų baiminasi dėl tariamai pavojingos žmonių sveikatai elektromagnetinės spinduliuotės iš ryšių bokštų.
tags: #bagotosios #kaimas #placiajuostis #internetas