Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) aktyviai ruošiasi analoginės antžeminės televizijos išjungimui, didindamas skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) siuntimo stočių galias. Šis perėjimas žymi naują etapą šalies televizijos istorijoje, atveriant duris į aukštesnę vaizdo ir garso kokybę, didesnį programų skaičių ir naujas technologines galimybes. Dvigubai galingesni siųstuvai jau veikia Vilniuje ir Druskininkuose, o nauji įrenginiai planuojami Šalčininkuose, Švėkšnoje (Šilutės r.) ir kitose vietovėse. Kaip teigia Telecentro eksploatacijos skyriaus viršininkas Algis Šalkauskas, „Mūsų bendrovės tinklais skaitmeninė antžeminė televizija pasiekiama jau daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, o pradėjus naudoti galingesnius siųstuvus, TV programų priėmimo sąlygos bus dar geresnės“.
Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtra ir jos svarba
Telecentras, kaip didžiausių skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų šalyje operatorius, vykdo misiją užtikrinti patikimą ryšį visiems Lietuvos gyventojams. Ypač svarbu, kad lengvai būtų prieinamos nacionaliniu mastu transliuojamos programos, tokios kaip LTV, LTV2 ir kitos. Po 2012 m. spalio 29 d., analoginės antžeminės televizijos išjungimo, nemokamai jas bus galima žiūrėti tik vienu būdu - antžeminiu, t. y. priimant TV signalus antenomis. Tai reiškia, kad skaitmeninė antžeminė televizija tampa pagrindiniu nemokamos televizijos tiekimo kanalu.
Technologiniai pokyčiai ir įrangos reikalavimai
Išjungus analoginę antžeminę televiziją, nekoduotas (nemokamas) skaitmeninės televizijos programas bus galima žiūrėti televizoriais, kuriuose yra integruoti MPEG-4 AVC/H.264 dekoderiai. Jei televizorius neturi šios įrangos, galima įsigyti išorinį DVB-T imtuvą. Prijungus jį prie televizoriaus ir decimetrinės antenos, nemokamos skaitmeninės televizijos programos taip pat bus prieinamos. Šiuo metu nemokamai galima žiūrėti 13 skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais siunčiamų TV programų, įskaitant LNK, TV3, „Lietuvos rytas TV“, „Liuks!“ ir kitas.
Daugeliui įprastu antžeminiu būdu bus galima žiūrėti ir įvairias mokamas skaitmeninės televizijos programas, tačiau tam reikės įsigyti atitinkamas atkodavimo korteles. Kai kuriuose televizoriuose yra numatyta vieta tokioms kortelėms, o kituose - ne, tačiau tokiu atveju galima įsigyti specialius kortelių skaitytuvus. Išoriniai DVB-T imtuvai taip pat būna dviejų tipų: su vieta TV programų atkodavimo kortelei (priims ir nemokamas, ir mokamas programas) arba be jos (priims tik nemokamas).
DVB-T standarto evoliucija ir privalumai
DVB-T standartas pradėtas kurti dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, o realaus pritaikymo stadiją pasiekė 1998 m. Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje skaitmeninė televizija pradėjo veikti 2006 m., o pilnas perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės baigėsi 2012 m. Pagrindinė skaitmeninės transliacijos idėja - efektyvesnis dažnių spektro panaudojimas. Ten, kur anksčiau tilpo vienas analoginis kanalas, dabar gali būti transliuojama 4-6 skaitmeniniai HD kokybės kanalai.
Skaitmeninė televizija naudoja H.264/MPEG-4 AVC kodavimo standartą, kuris leidžia efektyviai suspausti vaizdo ir garso duomenis, išsaugant aukštą kokybę. Šis standartas yra pripažintas tarptautinių organizacijų, tokių kaip ISO/IEC ir ITU-T. Tobulėjantys kodavimo standartai ne tik didina kanalo pralaidumą ir leidžia sutalpinti daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę.
DVB-T2: antrosios kartos skaitmeninė antžeminė televizija
Tobulėjant technologijoms, 2009 m. pasirodė DVB-T2 - antroji skaitmeninės antžeminės televizijos karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Pagrindinis DVB-T2 privalumas - dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai leidžia transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kanalų skaičių geresnėje kokybėje. Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM) ir geresnį klaidų taisymą. Paprastam žiūrovui tai reiškia gražesnį vaizdą ir stabilesnį signalo priėmimą.
Antenų pasirinkimas ir signalo priėmimo niuansai
Vienas dažniausių klausimų, susijusių su skaitmenine televizija, yra antenos pasirinkimas. Atsakymas paprastas: dažniausiai tinka ta pati antena, kuri buvo naudojama analoginei televizijai. Tačiau svarbu suprasti, kad skaitmeninė televizija veikia principu „viskas arba nieko“: arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir vaizdo nėra.
Jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambarinės antenos. Tačiau jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvenate kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu. Prieš perkant brangią anteną, verta pabandyti paprastesnę - kartais net pigiausia kambarinė antena gali veikti puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas.
Dažniausios DVB-T signalo problemos ir jų sprendimai
Nors DVB-T sistema yra atspari trukdžiams, ji nėra neįveikiama. Dažniausios problemos kyla dėl:
- Fizinių barjerų: pastatai, medžiai, kalnai gali blokuoti signalą.
- Oro sąlygų: stiprios audros, sniegas ar neįprasti atmosferos sluoksniai gali paveikti signalą, nors skaitmeninė televizija yra mažiau jautri nei analoginė.
- Elektros trukdžių: seni buitiniai prietaisai, prastos kokybės LED lemputės gali skleisti elektromagnetinius trukdžius.
Jei signalas silpnas, padės antena su stiprintuvu. Jei signalas stiprus, bet nestabilus, gali būti, kad jis per stiprus - tokiu atveju padeda signalo silpnintuvas (atenuatorius).
Papildomos DVB-T funkcijos ir ateities perspektyvos
DVB-T standartas palaiko ne tik vaizdo transliavimą, bet ir papildomas funkcijas:
- EPG (Electronic Program Guide): elektroninis programų gidas.
- Subtitrai ir kelios garso takeliai: galimybė pasirinkti norimą kalbą subtitrams ar garsui.
- HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV): technologija, jungianti televizijos transliaciją su internetu, leidžianti matyti papildomą turinį.
- Radijo stotys per televiziją: daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis.
Nors DVB-T2 yra dabartinis standartas Lietuvoje, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Taip pat svarstoma 5G technologijos integracija, kuri ateityje galėtų leisti žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys.
Kaip Veikia Televizoriai?
DVB-T alternatyvos: DVB-C, DVB-S/S2 ir IPTV
Be antžeminės televizijos, Lietuvoje populiarios ir kitos skaitmeninės televizijos formatai:
- DVB-C (Skaitmeninė kabelinė televizija): transliuojama per kabelinės televizijos tinklus, dažniausiai kaip mokama paslauga. Trūkumai: aukšta kaina, galimi trikdžiai dėl kabelinių tinklų neatsparumo išorės poveikiui.
- DVB-S/S2 (Skaitmeninė palydovinė televizija): palydovai padengia plačias teritorijas, leidžia matyti šimtus ar tūkstančius kanalų. Trūkumai: priklausomybė nuo oro sąlygų, sudėtingas diegimas, pasenusi technologija lyginant su IPTV.
- IPTV (Skaitmeninė televizija per IP tinklus): transliuojama per interneto protokolą, dažnai kaip paslaugų paketo dalis (pvz., su internetu ir telefonija). Privalumai: aukšta kokybė, didelis funkcionalumas, santykinai žema kaina.
Nors IPTV ir kitos internetinės platformos sparčiai populiarėja, skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi, ypač dėl jos prieinamumo ir nemokamumo. Ji suteikia galimybę kokybiškai žiūrėti televiziją net ir tiems, kurie neturi greito interneto ryšio, ir yra atspari elektros tiekimo sutrikimams, jei naudojamas nepertraukiamo maitinimo šaltinis. DVB-T technologija yra puikus pavyzdys, kaip skaitmeninė revoliucija pakeitė net tradicines sritis, suteikdama geresnę kokybę, daugiau programų ir stabilesnį signalą.
tags: #antzemines #televizijos #dvb