Šviesolaidinis internetas - tai moderni technologija, užtikrinanti itin spartų ir patikimą ryšį. Lietuvoje šviesolaidinio interneto plėtra yra svarbi siekiant skaitmeninės pažangos. Tačiau, kaip rodo praktika, šio tinklo įrengimas į nuosavus namus susiduria su įvairiais iššūkiais. Šis straipsnis gilinsis į šviesolaidinio interneto veikimo principus, jo įvedimo praktiką, su tuo susijusius teisinius ir infrastruktūrinius iššūkius, taip pat aptars jo privalumus ir galimybes verslui.
Šviesolaidinio kabelio sandara ir veikimo principai
Šviesolaidinis internetas yra plačiajuosčio interneto rūšis, kai duomenims perduoti dideliu greičiu naudojamas šviesolaidis. Šviesolaidinis kabelis sudarytas iš itin plonų stiklo gijų, kurios gali perduoti duomenis be galo aukšta sparta, kuriai neprilygsta beveik jokia kita technologija. Šiuo metu tai yra sparčiausias interneto tipas, prieinamas laidais.
Pagrindinis skirtumas tarp šviesolaidinio ir kitų interneto tipų yra tai, kad pluoštas nenaudoja elektros srovės, kaip tai daro kitų tipų interneto ryšiai. Vietoj to, duomenys perduodami šviesos pavidalu. Optinės skaidulos yra mažytės - maždaug 125 mikronų skersmens arba šiek tiek didesnės už žmogaus plauką. Daugelis šių skaidulų yra sujungti kartu, kad sudarytų kabelius. Kai šie itin greiti šviesos impulsai pasiekia tikslą, jie paverčiami elektros išvestimi, kurią jūsų įrenginiai gali suprasti ir naudoti. Tai atlieka speciali įranga, vadinama optinio tinklo terminalu, kuris vėliau siunčia signalą per Ethernet ryšį galutiniam vartotojui.
Tradicinės interneto ryšio technologijos, tokios kaip DSL (skaitmeninė abonento linija) arba kabelinis internetas, remiasi variniais laidais. Variniuose laiduose yra vario, kuris gali slopinti duomenų perdavimo greitį bei sukelti vienokius ar kitokius duomenų perdavimo vėlavimus. Optinio pluošto kabeliuose vario nėra, todėl su tokiomis problemomis susiduriama nėra. Šviesolaidinis internetas perduoda duomenis iki 1Gb/s greičiu, arba net ir didesniu, žinoma, prieš tai pasidomėjus apie norimo įsivesti interneto paslaugų tiekėjo sąlygas.
Šviesolaidinio įvedimo praktika ir realijos Lietuvoje
Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje diegiamas jau ne pirmus metus, individualių namų savininkams ši paslauga ne visada yra lengvai prieinama. Anksčiau norintys įsivesti šviesolaidį į nuosavą namą turėjo padengti didžiąją dalį išlaidų. Sutarties pasirašymas būdavo pakankamas tik tuo atveju, jei iš to paties kvartalo ar rajono daug gyventojų pateikdavo prašymus dėl šviesolaidžio įvedimo, tačiau tuomet kiekvienas turėdavo pasirašyti 3 metų sutartį internetui ir televizijai. Net ir didelis kiekis prašymų negarantuodavo teigiamo sprendimo.
Vis dėlto, pasitaiko ir išimčių, kai įmonės pačios inicijuoja šviesolaidžio įvedimą į kvartalus be papildomų sąlygų ar išlaidų gyventojams. Tokiais atvejais tereikia pasirašyti standartinę sutartį dėl interneto paslaugų. Pasak vienos patirties, kaime šviesolaidį internetą vedė visiems, kas norėjo, ir jokių parašų prieš tai rinkti nereikėjo. Tryjų metų sutartį pasirašė dėl interneto ir viskas, priedo visą kabelį tvarkingai pravedė nuosavam name, dvi betonines sienas reikėjo pragręžti tik. Jokios TV nebuvo pajungta.
Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad situacija priklauso nuo konkretaus rajono ir operatoriaus politikos. Neretai, net ir esant šviesolaidžio linijai netoliese, gyventojams tenka susidurti su sunkumais norint prisijungti prie šio tinklo.
RAIN Projektas ir jo įtaka
RAIN (Rajonų informacinių technologijų plėtros) projektas skirtas užtikrinti plačiajuostį internetą kaimiškose vietovėse. Tačiau vien tik šviesolaidžio įvedimas pagal RAIN projektą negarantuoja galimybės gyventojams juo naudotis. Reikia, kad atsirastų operatorius, kuris pirktų didmenines ryšio paslaugas ir jas perparduotų galutiniams vartotojams. Deja, dėl mažo gyventojų skaičiaus ir nepatrauklių didmeninių kainų, tai ne visada yra ekonomiškai naudinga.
Teisiniai ir infrastruktūros iššūkiai
Šviesolaidinio tinklo plėtra Lietuvoje susiduria su įvairiomis kliūtimis, įskaitant:
- Tinkamos infrastruktūros stoka: Dažnai trūksta iš anksto paruoštų kanalų ar vietų kabeliams tiesti.
- Žemės savininkų keliamas kliūtis: Gali kilti sunkumų gaunant leidimus tiesti kabelius per privačius sklypus.
- Informacijos apie planuojamas statybas stoka: Kartais ryšių operatoriai nežino apie planuojamus kelių ar kitų infrastruktūros objektų statybos darbus, kurie galėtų būti panaudoti ryšių kabeliams tiesti.
- Leidimų gavimo sunkumus: Ilgos ir sudėtingos biurokratinės procedūros gali stabdyti tinklo plėtrą.
Paradoksalu, tačiau Lietuva, prieš dešimtmetį pirmavusi Europoje pagal šviesolaidinio tinklo aprėptį, dabar yra tik ES vidutiniokė. Šio tinklo aprėpties augimas pastaraisiais metais sustojo ties 78 proc. riba.
Siekiant paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą, būtina tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Taip pat svarbu, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Šviesolaidinio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu.
Infrastruktūros vystymo klausimai
Šiuo metu „Via Lietuva“ kelio juostoje kartais leidžia tiesti šviesolaidžio kabelį, kartais - ne. Būna ir taip, kad kelininkai pirmiausia nutiesia asfaltą, paskui jį išardo, kai reikia kloti plačiajuosčio ryšio tinklus. Arba pastatyti ryšio bokštai stovi nenaudojami, nes niekaip nepavyksta suderinti leidimų su sklypų savininkais, per kurių sklypus būtina nutiesti ryšių kanalą.
Pagal Kelių įstatymą, kelias yra transportui ir pėstiesiems skirtas inžinerinis statinys. Praeitais metais Kelių įstatymo pataisos leido ryšio bokštus statyti kelio juostoje.
Namų šviesolaidinio interneto įrengimas: sudėtingas procesas
Keičiant šviesolaidinio namų interneto teikėją, procesas reikalauja daugiau laiko ir pastangų nei, pavyzdžiui, keičiant mobiliojo ryšio paslaugų teikėją. Visų pirma, klientui reikia išsirinkti naują paslaugos teikėją ir pasidomėti, ar jis suteiks kokybiškas paslaugas konkrečioje vietovėje - ne visi tiekėjai puikiai veikia visoje Lietuvoje, ypač kalbant apie šviesolaidinį internetą. Jei paslauga konkrečioje vietoje teikiama, galima sudaryti sutartį - tai galima padaryti nuotoliniu būdu: internetu arba telefonu. Visgi vėliau būtina suplanuoti meistro atvykimą. Meistras atvyksta į kliento nurodytą adresą, prijungia reikiamą įrangą - maršrutizatorių ar kitus įrenginius, priklausomai nuo interneto rūšies. Esant poreikiui, įranga gali būti atsiųsta ir paštu, tačiau dažnu atveju vis tiek reikalingas specialisto vizitas - ypač, jei name nėra ankstesnės konkretaus teikėjo infrastruktūros. Senosios paslaugos atsisakymas tenka pačiam vartotojui. Dažnai klientai atidėlioja teikėjo keitimą dėl galiojančių ilgalaikių sutarčių ar baimės dėl laikino interneto neturėjimo. Apie norą nutraukti paslaugą būtina informuoti esamą tiekėją, jei reikia grąžinti įrangą ir sumokėti delspinigius.
Apsunkina reikalinga infrastruktūra. Didelėje šalies dalyje šiandien pakeisti namų interneto teikėją - sudėtinga. Dažnai žmogus gali rinktis vos iš vieno laidinio - šviesolaidinio - interneto teikėjo. Mobiliojo ryšio paslaugos yra bevielės, o infrastruktūra jau yra iš anksto paruošta visoje šalies teritorijoje - tereikia SIM kortelės, kurią aktyvavus klientas iškart gali naudotis paslaugomis. Tuo metu namų internetas, ypač šviesolaidinis, reikalauja fizinės infrastruktūros, todėl jo pakeitimas toks paprastas būti negali. Norint juo naudotis, būtina įdiegti įrangą kliento namuose (modemą, maršrutizatorių) ir užtikrinti fizinį ryšį su teikėjo tinklu. Todėl, keičiant gyvenamąją vietą ar teikėją, neišvengiamas techninis įrengimo procesas, kurį atlieka inžinieriai. Be to, pats diegimas priklauso ir nuo pastato tipo - daugiabučiams ir individualiems namams kartais taikomi skirtingi techniniai sprendimai.
Visgi, pamažu pavyksta teikėjo keitimą supaprastinti, o interneto įvedimo procesą pagreitinti. Besivystančios technologijos jau leidžia nuotoliniu būdu patikrinti, ar konkrečiu kliento adresu yra galimybė prisijungti prie tinklo, ar yra atvesti įvadai. Tai padeda sutrumpinti planavimo laiką. Tačiau dėl skirtingos teikėjų naudojamos įrangos ir techninių sprendimų dažnai vis dar reikalinga inžinierių pagalba prijungiant paslaugą.
Šviesolaidinis internetas verslui
Šviesolaidinis internetas verslui yra geras pasirinkimas, jei ateityje planuojate plėsti savo veiklą ir jums reikia interneto ryšio, kuris galėtų prisitaikyti prie plėtros. Šviesolaidinis internetas yra spartesnis nei kitų tipų internetas, todėl idealiai tinka įmonėms, kurioms reikia greitai perduoti didelius duomenų kiekius ir kurios didelę duomenų ar veiklos dalį organizuoja skaitmeninėje erdvėje. Jis taip pat siūlo daug stabilesnį ryšį, lyginant su kitomis ryšio technologijomis. Varinius laidus dažnai veikia kitų elektroninių prietaisų trikdžiai, dėl kurių sumažėja greitis ir jungiasi nestabiliai. Kitas reikšmingas šviesolaidinio interneto pranašumas yra jo patikimumas. Šviesolaidiniai kabeliai yra patvaresni ir atsparesni aplinkos veiksniams, kurie gali sutrikdyti kitus tradicinius interneto ryšius. Be to, šviesolaidinis internetas užtikrina didesnį saugumą. Stiklo pluoštai nėra laidūs, todėl jų negalima bakstelėti ar nulaužti.
BITĖS siūlo tris šviesolaidinio interneto planus verslui:
- Iki 100 Mb/s: Tinka nedideliam verslo naudotojų ratui arba įmonėms, kuriose interneto ryšys yra svarbus, tačiau nebūtinai svarbi maksimali duomenų perdavimo sparta.
- Iki 300 Mb/s: Optimalus pasirinkimas bet kuriam verslo klientui, kuris nori spartaus ir stabilaus ryšio įvairaus dydžio komandai.
- Iki 1000 Mb/s: Prisitaikytas net ir daugiausiai darbo internetinėje erdvėje atliekantiems klientams.
Šviesolaidinis internetas verslui prieinamas daugelyje Lietuvos vietovių. Norint sužinoti, ar jis veikia jūsų lokacijoje, rekomenduojama susisiekti su paslaugos teikėjo komanda.
Sužinokite, kaip veikia šviesolaidinis internetas, per mažiau nei penkias minutes
„Paskutinė mylia“ ir ateities perspektyvos
Terminai „tamsus pluoštas“ ir „šviesus pluoštas“ reiškia šviesolaidinio tinklo kūrimo strategijas. Didžiausia šviesolaidinio tinklo kūrimo kaina yra ne pats kabelis, o žemės atkasimas kabeliui įkasti. Taigi, kai jos baigia kasti, daugelis telekomunikacijų įmonių nutiesia papildomų šviesolaidinių kabelių, kad ateityje būtų galima plėtoti.
„Grynas pluoštas“ reiškia pluošto jungtis, kurios eina iki galutinio vartotojo namų, verslo ar stalinio kompiuterio. Kaip alternatyva, variniai kabeliai dažnai naudojami šviesolaidžio jungtims pernešti iš terminalo, vadinamo „gatvės spinta“, iki viso būsto bloko, universiteto ar gyvenamojo pastato.
1988 metais po vandenynu buvo nutiesti šviesolaidiniai kabeliai, sujungę JAV su Europa. Bėgant metams po jūra buvo nutiesta vis daugiau linijų, todėl šiandien didžiulis šviesolaidinių kabelių tinklas driekiasi po visą Žemės rutulį. Išsivysčiusiose šalyse šviesolaidinės linijos pakeitė senesnes varines linijas prieš daugelį metų ir sudarė mūsų dabartinių interneto tinklų šerdį arba „stuburą“. Tik pastaruoju metu šviesolaidines linijas įrengti tapo ekonomiškai naudingiau nei varines.
Nors šviesolaidinis internetas gali kainuoti daugiau nei kitų tipų interneto ryšiai, jo privalumai verti investuoti. Jis užtikrina greitesnį, stabilesnį, patikimesnį ir saugesnį interneto ryšį.
Namų statybos ir ryšių įvadų planavimas
Namų statybos - sudėtingas procesas, reikalaujantis suplanuoti daug elementų, kaip elektra, vandentiekis, šildymas. Tačiau ryškėja tendencijos, kad vis mažiau statytojų ir namų savininkų visiškai nesuplanuoja ryšių įvado. Pandemija parodė, kad kliautis mobiliuoju internetu ar bevieliu tinklu dažnu atveju negalima.
Statytojai pastebi, kad vis daugiau žmonių pradžioje nenumato interneto įvado. „Tuo pačiu kasimu paklojamas elektros kabelis, bet savininkas galvoja, kad jam interneto nereikės, naudosis bevieliu, tad papildomo vamzdelio nepakloja. Vamzdelio paklojimas šiame etape būtų kainavęs kelis eurus. Klientas vėliau suprato, kad bevielis internetas jam neveikia kaip tikėjosi, prašė atvesti kabelį. Teko kasti naują griovį, ardyti grindinį. Papildomi darbai vietoje kelių eurų jam kainavo beveik tūkstantį eurų.“
Anksčiau, projektavimo metu, techniniuose dokumentuose būdavo privaloma numatyti visus įvadus, taip pat ir ryšių komunikacijų. Dabar to reikalavimo neliko, todėl statytojai ir užsakovai dažnai ignoruoja šį svarbų elementą. Iki sklypo ribos pakloti vamzdį interneto kabeliui nieko nekainuoja, jei lyginsime bendrą pastato sąmatą. Bet žmonės galvoja, kad iki jų sklypo ryšių linijos dar neatvestos, kam to reikia, užteks mobilaus interneto. Vis dėlto tinklai plečiami, jeigu nėra šiandien, galbūt bus po metų ar kitų. Ir kai daug vartotojų vienu metu naudojasi mobiliuoju ryšiu, interneto greitis krinta. Tada klientams prisireikia kabelio, bet pradiniame etape nepadarius reikiamų darbų, vėliau jie kainuoja dešimtis kartų brangiau.
Būna atvejų, kai atveda įvadą iki namo ar buto, bet į kitus kambarius interneto tinklo kabelio neišvedžioja. „Ypač pandemija parodė, kai visi iš namų ėmė dirbti, nuotoliniai vaizdo skambučiai, konferencijos. Mobilusis ryšys apkraunamas, sparta krenta drastiškai. Šviesolaidinis internetas tokios problemos neturi.“
Dalis statytojų, projektuojančių naujus kvartalus, bendradarbiauja su paslaugų teikėjais ir pasirūpina reikiamais įvadais dar pradiniame etape. „Naujų kvartalų vystytojai kreipėsi į mus, išsiaiškino, kokių įvadų reikia, kaip tinkamai suplanuoti, kad vėliau būtų galima naudotis šviesolaidiniu internetu ar kitomis ryšio paslaugomis be problemų.“ Specialistai atkreipia dėmesį, kad laiku padarius reikiamus žingsnius, tai padės ne tik sutaupyti laiko ir lėšų, bet ir apsaugos nuo papildomų rūpesčių ateityje. Net jeigu manote, kad šviesolaidinio interneto nereikės, nes nėra techninių galimybių dabar, labai didelė tikimybė, kad tokios galimybės atsiras ateityje.
tags: #sviesolaidinio #interneto #ivedimo #schema