Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 - ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Sujungus Prezidento jau turėtus 5 ha miško su padovanota žeme, suformuotas 110 ha sklypas.
1935 m. architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus, parengė dvaro teritorijos projektus. 1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, A. Smetona su šeima pirmą kartą vasarojo savo ūkyje. „Dviejų aukštų mūriniai rūmai (…) buvo gražūs ir patogūs. Iš lauko pusės juos labai puošė keturios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, du antrame aukšte atviri balkonai, baltai dažytos sienos, raudonas čerpių stogas, o užpakalyje, pirmame aukšte, didelė atvira aikštelė be stogo. (…) buvo įvestas vandentiekis iš gilaus šulinio, įrengta kanalizacija, vonios ir kt. Elektros dar nebuvo (…) ūkis su Kaunu buvo sujungtas telefonu. Sodyba apsodinta vietiniais medžiais ir krūmais, ypač lazdynais, užveistas didokas vaismedžių sodas, įrengti šiltnamiai (…)“.
Gyvenamieji namai kumečiams buvo mediniai, bet žymiai geresni. Visur buvo lentinės grindys, koklinės krosnys bei viryklos, dideli langai, aplink namą gražia tvorele aptvertas darželis. Didžiulis klojimas su įdomia stogo ir gegnių konstrukcija - rėminiais skliautais. Apie trejus metus užtruko ūkio inventoriaus ir gyvulių supirkimas. Ūkio tvarkymo ir priežiūros darbams vadovavo A. Smetonos sesuo Julija Smetonaitė. Rūmų vidaus apstatymu ir tvarkymu rūpinosi A. Smetonos žmona Sofija Smetonienė. Dvaras Užugiryje Prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Sprendžiant iš Prezidento adjutanto V. Šliogerio atsiminimų, A. Smetona planavo šį ūkį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
Prezidentas A. Smetona tik kelias vasaras spėjo pavasaroti dvare - Užugirio kieme. 1937 m. baigti statyti dviejų aukštų reprezentaciniai tarpukario modernizmo ir klasicizmo stiliaus bruožų turintys dvaro rūmai, pagrindiniu fasadu orientuoti į šiaurės rytuose telkšantį Lėno ežerą. Rūmuose buvo įvestas vandentiekis, įrengta kanalizacija, tiesioginis telefono ryšys su Kaunu. Pats Antanas Smetona Užugirio dvare praleido tik kelias vasaras, nes 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai Prezidentas pasitraukė į Vakarus, o Užugirio dvaras buvo nacionalizuotas.
1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, jo savininkas paskelbtas “liaudies priešu Nr. 1”. Po II pasaulinio karo 65 ha žemės dvaro žemės ir ūkiniai pastatai atiteko tarybiniam ūkiui, o rūmuose buvo įkurdinta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. 1954 m. dvaro centras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau buvo Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius.
1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu. 2008 m. Užugirio dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. 2014 m. visuomenei pristatytas restauruotas Prezidento Antano Smetonos dvaras. Šiuo metu čia įsikūręs Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius. Veikia nuolatinė ekspozicija, keičiamos parodos, atvertas Prezidento darbo kambarys, Prezidento žmonos, Sofijos Smetonienės, kambarys, yra kino salė, kurioje rodomi autentiški filmai iš A. Smetonos gyvenimo.
Šiuolaikinėje dvaro erdvėje puoselėjamos istorinės tradicijos ir kuriama nauja kultūrinė patirtis. Per renginius, tokius kaip „Smetoninės“, siekiama atskleisti, kuo tarpukariu gyveno ukmergiškiai, kokie buvo jų pasilinksminimo būdai. Šventės metu pristatomi skirtingi visuomenės sluoksniai ir jų įvaizdis.
Viena iš renginio dalių - spektaklis, skirtas ikimokyklinio bei pradinio ugdymo amžiaus vaikams arba visai šeimai. Tai - pasakojimas apie vaiką, kuris vieną dieną nieko negirdi, o kitą dieną nieko nemato. Be to jam nutinka labai keistų dalykų. Ar jis yra ypatingas, o gal tik apsimetinėja? Tokie meniniai projektai padeda vaikams suprasti skirtingas patirtis ir lavina empatiją.
Taip pat renginiuose pristatomi kulinarinio paveldo aspektai. Pavyzdžiui, veganiškų picų pečius „Malkinėje krosnyje ant priekabos kepamos veganiškos picos. Siūlomos tiek veganiškos, tiek klasikinės picų receptūros, pavyzdžiui, margarita ar capricciosa. Kuriant tokius projektus svarbus atviras darbo procesas - žmonės mato, kaip rankomis sukamas tešlą, dedami ingredientai ir kepama, todėl užsisakius picą, įdomu stebėti ir jos gaminimą.
Istorinės aludarystės meistrai prisideda prie kulinarinio paveldo, senosios aludarystės, bendruomeninių tradicijų ir papročių išsaugojimo. Aludarystės meistrai šventėje „Smetoninės“ pristato tarpukario Aukštaitijos regiono aludarystės ypatybes, gyvai demonstruoja, kaip buvo daromas tradicinis to meto alus. Žiūrovai turi galimybę dalyvauti alaus darymo procese, liesti senovinius alaus darymo rakandus, paragauti nealkoholinės misos ir sužinoti, kaip buvo daromas tradicinis alus, kuris tarpukario metu buvo daromas kone kiekvienoje Aukštaitijos sodyboje, žinoma, ir Ukmergės krašte. Svarbu paminėti, kad Dundulio aludariai yra prieš alkoholizmą.
Šventės metu galima pamatyti ir istorinę transporto priemonę - „Smetoninių šventės mašiną“. Tai - „Mercedes-Benz 320“, pagamintas 1937 metais. Automobilio variklio darbinis tūris yra 3185 cm³, galingumas - 78 AJ, maksimalus greitis - 126 km/h. Automobilis turi 6 cilindrus, o jo masė siekia 2180 kg. Tokie eksponatai leidžia geriau suprasti to meto technologijų lygį ir transporto priemonių estetiką.
Muzikinę programą „Smetoninių“ šventėje kuria „Home Jazz Band“ - tradicinio džiazo chuliganai nuo 2011 metų. Taip pat dalyvauja „Jazz Happens“ šokėjai - sceninio džiazo šokio puoselėtojai, žiūrovus džiuginantys viešose ir privačiose šventėse. „Jazz Happens“ kompanijos variklis - kūrybiniai sprendimai, kurie paverčia renginius magiška patirtimi.
Per pastaruosius dešimtmečius Užulėnio dvaras išgyveno daugybę transformacijų - nuo prezidento poilsio rezidencijos iki ligoninės ir galiausiai - kultūrinio paveldo objekto bei muziejaus. Šiuolaikinė dvaro veikla ne tik saugo istorinę atmintį, bet ir aktyviai įtraukia bendruomenę bei lankytojus į kultūrinį dialogą, siūlydama įvairias edukacines, pramogines ir pažintines veiklas. Dvaro internetinis prijungimas, nors ir nebuvo tiesiogiai paminėtas pateiktoje medžiagoje, šiuolaikiniame pasaulyje yra esminis elementas jo funkcionavimui, leidžiantis dalintis informacija, organizuoti renginius ir pritraukti lankytojus. Jo dėka dvaro istorija ir dabartinė veikla tampa lengvai pasiekiama platesnei auditorijai, prisidedant prie jo išsaugojimo ir populiarinimo.
tags: #prezidento #a #smetonos #dvaras #prijungtas #prie