Lietuvos kaimo vietovių prisijungimas prie spartaus ir patikimo interneto ryšio yra vienas iš svarbiausių skaitmeninės atskirties mažinimo ir regioninės plėtros uždavinių. Per pastarąjį dešimtmetį buvo įgyvendinti keli svarbūs projektai, siekiant užtikrinti, kad ir atokiausi Lietuvos kampeliai turėtų prieigą prie šiuolaikinių ryšių technologijų. Šie projektai ne tik didina bendrą šalies konkurencingumą, bet ir atveria naujas galimybes švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo administravimo ir verslo srityse.
RAIN ir jos pasekmės: pirmojo etapo pasiekimai
Vykdant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektą RAIN (angl. Rural Area Broadband Infrastructure), buvo nutiesta iš viso 3 357 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir išnuomota 3 000 km šių linijų. Įrengti 935 prieigos taškai, o pati infrastruktūra susideda iš 51 atskiro tinklo, kiekvienas iš kurių veikia skirtingose savivaldybėse. Šie tinklai suteikia prieigą prie plačiajuosčio ryšio 330 mokyklų ir 467 seniūnijoms. Vietovėse, kurioms taikoma ši infrastruktūra, gyvena apie 300 000 žmonių.
Prieš RAIN projekto įgyvendinimą, galimybės naudotis IT tinklais Lietuvos miestų ir kaimo vietovėse buvo labai nevienodos. Kaimo vietovės, dėl mažo potencialių abonentų skaičiaus, nepakankamos esamos infrastruktūros ir išsibarsčiusių gyvenviečių, kurios lemia dideles statybos išlaidas, nebuvo patrauklios komercinėms investicijoms į plačiajuostį ryšį. Siekiant įveikti šią skaitmeninę atskirtį ir padidinti kaimo vietovių konkurencingumą, 2005 m. buvo įsteigta viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, kuri ir pradėjo RAIN projektą. Pagrindiniai įstaigos tikslai - didinti prieigą prie plačiajuosčio tinklo, vykdyti susijusius projektus ir valdyti infrastruktūros operacijas.
RAIN projekto uždaviniai buvo ambicingi: teikti duomenų perdavimo paslaugas 80 % kaimo mokyklų, kaip numatyta Lietuvos švietimo strategijoje; 75 % visų kaimo viešojo administravimo institucijų, taip sukuriant saugų perdavimo tinklą; 75 % kaimo sveikatos priežiūros įstaigų, atsižvelgiant į nacionalinę e. sveikatos strategiją; ir 75 % viešųjų naudojimosi internetu taškų, įrengtų vietos valdžios institucijų.
Atvirumas ir bendradarbiavimas: RAIN tinklų valdymo modelis
RAIN tinklai priklauso Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kuri sprendžia dėl teiktinų paslaugų ir tarifų. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ eksploatuoja tinklus ir, bendradarbiaudama su per viešuosius pirkimus atrinktais privačiaisiais subjektais, atlieka techninę jų priežiūrą. Svarbu pabrėžti, kad visi plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai gali naudotis infrastruktūra vienodomis sąlygomis, nedalyvaudami konkursuose. Tai suteikia galimybę galutiniams naudotojams rinktis paslaugas iš bet kurio paslaugų teikėjo, kuris geriausiai atitinka jų poreikius.
Toks atviras ir nediskriminacinis infrastruktūros naudojimo modelis leido ne tik efektyviai išnaudoti sukurtą tinklą, bet ir paskatino konkurenciją tarp paslaugų teikėjų, kas galiausiai naudinga ir galutiniams vartotojams.
Tolesnė plėtra: RAIN-2 ir PRIP projektai
Sėkmingas RAIN projekto įgyvendinimas buvo pripažintas Europos Komisijos, kuri jį įvardijo kaip vieną iš 12 geriausios patirties pavyzdžių investavimo į plačiajuostį ryšį vadove. Tai sudarė sąlygas pradėti kitus svarbius projektus, pavyzdžiui, RAIN-2. Antrojo etapo metu buvo nutiesta 5 775 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 2 789 plačiajuosčio ryšio prieigos taškai, kurie pasiekė apie 700 000 žmonių, daugiau kaip 700 mokyklų ir maždaug 850 bibliotekų. Projektas RAIN-2 pelnė 2015 m. Europos plačiajuosčio ryšio apdovanojimą socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo kategorijoje, dar kartą patvirtindamas jo svarbą ir sėkmę.
Siekiant prijungti kaimo ekonominės veiklos vykdytojus prie plačiajuosčių tinklų, RAIN infrastruktūra taip pat buvo panaudota vykdant projektus PRIP ir PRIP2. Pagal PRIP projektą nutiesta 485 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 443 prieigos taškai, skirti maždaug 100 000 žmonių. PRIP2 projekte atitinkamai nutiesta 340 km linijų ir įrengti 400 taškų, skirtų 20 000 žmonių.
Nuo 2018 m. RAIN ir PRIP tinklais naudojosi 55 paslaugų teikėjai, daugelis jų - smulkieji operatoriai, puikiai išmanantys vietos sąlygas. Apskritai, RAIN infrastruktūra buvo naudojama 97 % Lietuvos savivaldybių, kuriose veikė bent du paslaugų teikėjai, o 63 % savivaldybių - bent penki paslaugų teikėjai. Tai rodo tinklo plėtros mastą ir jo pasiekiamumą visoje šalyje.
Finansavimas ir statistika: investicijos į skaitmeninę ateitį
Bendros investicijos į projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas“ (RAIN) siekia apie 21 400 000 EUR. Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas, per 2007-2013 m. programavimo laikotarpį, skyrė 11 342 000 EUR iš Ekonominio augimo veiksmų programos lėšų.
Nors situacija gerėja, vis dar išlieka skirtumų tarp miestų ir kaimo vietovių. Statistikos departamento duomenimis, mieste kompiuterius namuose turi 84 proc., o interneto prieigą - 88 proc. namų ūkių, tuo tarpu kaime šie rodikliai siekia tik 76 proc. ir 82 proc. Europos Komisijos duomenimis, 2020 m. itin sparčiu fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu (100 Mb/s ir didesnės spartos) Lietuvoje buvo padengta apie 23,3 proc. namų ūkių kaimiškose vietovėse, o Lietuva pagal šį rodiklį užėmė šešioliktą vietą tarp Europos Sąjungos valstybių.
Nauji iššūkiai ir ateities planai: "Itin spartaus ryšio infrastruktūra"
Siekiant įgyvendinti tikslą iki 2025 metų užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mb/s interneto spartą ne tik didmiesčių, bet ir atokių gyvenviečių namų ūkiams bei viešosioms įstaigoms, VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vien per 2021 m. nutiesė apie 200 km naujų šviesolaidinių linijų ir prijungė 49 infrastruktūros objektus. Tačiau, lyginant su pastaruoju metu pradedamais darbais, tai nėra didelis skaičius.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Susisiekimo ministerija (SM) kartu su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ parengė naują infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“. Šis projektas 2021 metų pabaigoje buvo suderintas su Europos Komisija, kuri skyrė reikalingą finansavimą. Pagal šio projekto rodiklius, bus galima jungti tik verslo objektus, todėl nagrinėjama apie 12 tūkst. verslo objektų prašymų. Gyventojų prašymai, kurių yra apie 6 tūkst., yra atidėti. Jeigu galimybės nepasikeis, gyventojams nebus galima suteikti itin spartaus interneto, nebent paklojus kabelį, šalia atsirastų ir gyventojams prisijungimo taškų, kuriuos turės jungti atskiri operatoriai. Šis projektas yra skirtas ekonomikos gaivinimui ir skatinimui, tiems, kas kuria pridėtinę vertę.
Kodėl kovoju už skaitmeninės atskirties panaikinimą? | Mignon Clyburn | TEDxCollegePark
Nors Susisiekimo ministerija džiaugiasi, kad 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiu itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrai planuojama skirti apie 74 mln. Eur, už kurias ketinama statyti ryšio bokštus ir tiesti šviesolaidines kabelių linijas, kyla klausimų dėl gyventojų prioritetų. ES tikslas - iki 2025 metų sudaryti galimybę visiems Europos namų ūkiams (100 proc.) naudotis interneto ryšiu, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mb/s ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės.
Kritika ir alternatyvos: mobilusis internetas ir Telecentro vaidmuo
Kyla diskusijų dėl projekto „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ prioriteto verslo objektams. Kai kurie ekspertai ir gyventojai pastebi, kad dauguma verslo įmonių yra įsikūrusios miestuose ar priemiesčiuose, todėl kyla klausimas, kurios įmonės kaimuose realiai neturi jokio ryšio. Taip pat išreiškiamas susirūpinimas, kad tokia politika gali būti neskaidri ir slėpti tam tikras schemas.
Kyla ir klausimas, ar tikrai ES finansuoja tokius projektus, kurie susiję išimtinai su verslu. Nors ūkininkas yra fizinis asmuo, jis neprilygintas juridiniam asmeniui, todėl toks skirstymas į verslo įmones ir gyventojus kelia abejonių.
Taip pat pastebima, kad Lietuvoje brangus yra ir interneto išlaikymas. Kai kurių nuomone, pasaulyje plintant mobiliajam internetui, Lietuvoje vis dar intensyviai kasami grioviai ir tiesiami kabeliai. Nors mobilusis internetas greitai populiarėja, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio plėtra kaimo vietovėse išlieka svarbi, ypač siekiant užtikrinti didesnį stabilumą ir spartą.
Kitas svarbus aspektas yra AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) veikla. Nuo 2016 m. birželio 3 d. visoje šalyje antžeminiais siųstuvais LRT Televizija transliuojama HD raiška, o nuo 2017 m. rugsėjo atsirado ir LRT Plius HD. Tačiau trūksta panašių naujovių kitų komercinių televizijų atžvilgiu. Telecentras, nors ir gauna pelną, nepakankamai stengiasi, kad itin didele televizijos ekranų raiška galėtų džiaugtis ir kaimo gyventojai. Miestuose TV programas HD raiška transliuoja įvairios kabelinės televizijos, todėl kaimo žmonėms, norintiems matyti visus lietuviškus kanalus itin didele raiška, tenka ieškoti interneto tiekėjų pagalbos. Nors Telecentro vadovas teigia, kad dedamos pastangos suinteresuoti komercines televizijas transliuoti programas per nemokamos eterinės televizijos tinklą HD raiška, kol kas realių pokyčių nėra.
Nepaisant iššūkių, Lietuvos kaimo vietovių plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra yra nuolatinis procesas. Nuolat vyksta darbai, ieškoma naujų sprendimų ir pritraukiamos ES lėšos, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninė atskirtis tarp miestų ir kaimų mažėtų, o visi šalies gyventojai turėtų galimybę naudotis moderniomis ryšių technologijomis.
tags: #placiajuoscio #rysio #infrastrukturos #pletra #kaimo #vietovese