Plėtros kryptys ir iššūkiai: Plačiajuosčio ryšio padėtis Lietuvoje 2010 m.

Įvadas į plačiajuosčio ryšio sąvoką ir reikšmę

XXI amžiuje, kuomet skaitmeninė informacija ir komunikacija tampa neatsiejama piliečių, valdžios ir verslo gyvenimo dalimi, tinkama interneto sparta ir prieiga, kurias užtikrina plačiajuostis ryšys, yra gyvybiškai svarbi Europai išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje. Plačiajuosčio ryšio sąvoka, nors ir neturinti griežtos techninės apibrėžties, vartojama kalbant apie bet kurią sparčios interneto prieigos infrastruktūrą, kuri veikia nuolat ir yra žymiai spartesnė nei tradicinė prieiga per komutuojamą telefono liniją. Šis terminas apima įvairias technologijas, leidžiančias pasiekti ar sukurti naują turinį, prietaikas ir paslaugas, kurios reikalauja didesnio duomenų perdavimo greičio ir kitų techninių charakteristikų.

Plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą paprastai sudaro trys pagrindinės dalys: pagrindinis tinklas, vidurinė „myli“ ir „paskutinės mylios“ sujungimas su galutiniais naudotojais. Vertinant interneto spartą, svarbu skirti atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį. Atsisiuntimo greitis apibūdina, kaip duomenys gaunami iš nuotolinės sistemos (pvz., naršant internete ar transliuojant vaizdą), o išsiuntimo greitis - kaip duomenys siunčiami į nuotolinę sistemą (pvz., vaizdo konferencijų metu). Be spartos, kitos techninės charakteristikos, tokios kaip vėlavimas (latency) ir patikimumas, tampa vis svarbesnės teikiant specifines paslaugas, tokias kaip vaizdo konferencijos, debesų kompiuterija, autonominis vairavimas ar elektroninė sveikata.

Naudojamos infrastruktūros tipas lemia ryšio spartos viršutinę ribą. Plačiajuosčio ryšio paslaugos gali būti teikiamos penkių pagrindinių tipų infrastruktūra: šviesolaidinės linijos, bendraašiai kabeliai, varinės telefono ryšio linijos, antžeminės belaidės (naudojant antenas ir bazines stotis) ir palydovinės linijos. Spartus technologijų vystymasis nuolat atneša naujų sprendimų, tokių kaip mišrūs interneto sprendimai, kurie derinami su 4G mobiliojo ryšio tinklais siekiant padidinti spartą, naujos kartos palydovinis ryšys (įskaitant didelio našumo ir negeostacionariosios orbitos palydovus), bei penktosios kartos mobiliojo ryšio tinklai (5G), kurie žada didesnį pajėgumą, didesnį naudotojų tankį ir patikimesnį įrenginių ryšį, palaikantį daiktų internetą (IoT) ir ypatingos svarbos tarnybas. Kiekviena technologija turi savitas savybes, išlaidas ir naudą. Varinės linijos yra pigiausia technologija, tinkanti mažesniam greičiui, o skaidulinės linijos užtikrina didžiausią greitį, tačiau yra brangesnės. Apskritai, didelę spartą užtikrinančių technologijų plėtra yra brangesnė, nors priežiūros sąnaudos gali būti mažesnės.

Plačiajuosčio ryšio sąvokos apibrėžimas ir technologiniai aspektai

Nors visuotinai priimto bendro termino „plačiajuostis ryšys“ traktavimo nėra, labiausiai paplitusia ir plačiausiai vartojama prasme ši sąvoka reiškia ryšį, kuris yra visą laiką pajungtas („always on“) ir kurio sparta yra ne mažesnė kaip 128 kbps. Šis standartas, nustatytas Amerikos Federalinės ryšių komisijos (FCC), suteikia pagrindą suprasti plačiajuosčio ryšio minimalius reikalavimus.

Technologiniu požiūriu, plačiajuostis ryšys gali būti suskirstytas pagal maksimalų palaikomą duomenų perdavimo greitį. Aukščiausios klasės paslaugos, tokios kaip plačiajuostis internetas ir daugialypės terpės paslaugos, bei didelio greičio LAN tinklai, gali pasiekti iki 100 Mbit/s, o kartais net iki 50 Mbit/s tokioms paslaugoms kaip balsas, duomenys, faksas, ISDN ir daugialypės terpės paslaugos. Žemesnės spartos paslaugos, tokios kaip ISDN, internetas iki 2 Mbit/s, internetas iki 128 kbit/s ar net iki 64 kbit/s, taip pat gali būti priskiriamos plačiajuosčio ryšio kategorijai, priklausomai nuo konteksto ir naudojamos technologijos.

Paslaugų aspektai taip pat apibrėžia plačiajuostį ryšį. Tai apima balsą, duomenis, faksą, ISDN, plačiajuostį internetą ir daugialypės terpės paslaugas, kurios reikalauja nuolatinės ir spartesnės jungties nei tradicinis dial-up ryšys. Nors tai teorinis modelis, jis padeda suprasti plačiajuosčio ryšio teikiamas galimybes ir jo potencialą įvairiose srityse.

Plačiajuosčio ryšio situacija Lietuvoje 2010 m.: Infrastruktūra, tyrimų duomenys ir problematika

2010 m. Lietuva siekė įgyvendinti ambicingus plačiajuosčio ryšio plėtros tikslus, tačiau kelias iki jų buvo kupinas iššūkių. Nors šalyje egzistavo reikšminga šviesolaidinių kabelių tinklo infrastruktūra, kurios bendras ilgis siekė apie 5500 km, priklausanti tokioms įmonėms kaip AB „Lietuvos telekomas“, AB „Lietuvos Energija“ ir AB „Lietuvos Geležinkeliai“, bei apie 1500 GSM bazinių stočių, plačiajuosčio interneto prieinamumas ir naudojimas kaimo vietovėse vis dar kėlė susirūpinimą.

Esama infrastruktūra ir jos aprėptis

AB „Lietuvos telekomas“ ADSL tinklas, nors ir plėtojamas, 2003 m. gruodžio 5 d. duomenimis, rodė ribotą aprėptį, ypač atokiau nuo didžiųjų miestų. Gyventojų pasiskirstymas miestuose ir kaimo vietovėse buvo nelygus, o tai tiesiogiai atsiliepė ir galimybėms naudotis plačiajuosčiu ryšiu. Nors teigta, kad 2,5 mln. gyventojų turėjo galimybę naudotis pigiu ir sparčiu plačiajuosčiu internetu namuose, ir apie 2,3 mln. galėjo rinktis iš kelių skirtingų tiekėjų, ši statistika daugiausia atspindėjo miestų situaciją. Galimybė naudotis plačiajuosčiu internetu kaimo vietovėse (virš 1000 gyventojų) buvo vertinama daugiausia pagal ADSL technologijos prieinamumą, o tai ne visada atitiko realybę.

Tyrimų duomenys ir probleminės sritys

Interneto vartotojų skaičiaus augimas Lietuvoje buvo pastebimas, tačiau TNS Gallup apklausų duomenys atskleidė ir problemas. Asmeninių kompiuterių ir interneto naudojimo namų ūkiuose statistika, nors ir auganti, rodė atotrūkį. Svarbiausia problema, kodėl gyventojai nesinaudojo internetu, buvo išvardinta keliose kategorijose:

• Interneto nereikalingumas (53.2%): Daugelis gyventojų tiesiog nematė poreikio naudotis internetu.
• Brangi įranga (36.6%): Kompiuterių ir kitos techninės įrangos įsigijimo kaina buvo didelė kliūtis.
• Dideli paslaugų tarifai (24.98%): Interneto paslaugų kaina, ypač plačiajuosčio ryšio, buvo per didelė daugeliui gyventojų.

Kaimo vietovėse šios problemos buvo dar ryškesnės: nebuvo poreikio (61%), brangi įranga (32%) ir brangus naudojimas (19%). TNS Gallup apklausa taip pat parodė, kad namų ūkiuose, turinčiuose PC be interneto, 47% nurodė brangų naudojimą, 20% - nėra poreikio, o 18% - brangų įvedimą. Kaimo vietovėse šie rodikliai buvo atitinkamai 37% ir 30%.

Paslaugų kaina buvo reikšmingas veiksnys. Nors komutuojamas ryšys buvo pigesnis, jo sparta buvo nepakankama šiuolaikiniams poreikiams. DSL (plačiajuosčio ryšio) paslaugų kainos, net ir pigiausių planų su apribojimais, vis dar buvo aukštos. Tačiau verta pažymėti, kad „PricewaterhouseCoopers“ duomenimis, Lietuvoje DSL paplitimas namų ūkiuose siekė 27.4% nuo visų interneto naudojančių namų ūkių, kas buvo aukštesnis rodiklis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (13%). Tai rodė, kad nepaisant kainos, dalis vartotojų rinkosi spartesnį ryšį.

Vykdomi projektai ir iniciatyvos

Siekiant spręsti šias problemas, buvo vykdomi įvairūs projektai ir programos:

• Paramos švietimui programa „KOMPasas“: Ši iniciatyva, kurios metu AB „Lietuvos telekomas“ skyrė apie 6 mln. Lt, siekė aprūpinti švietimo įstaigas internetu ir informacinėmis paslaugomis. 97% pagrindinių, gimnazijų ir vidurinių mokyklų turėjo internetą, o 265 mokyklos - savo svetaines. Specialiais pasiūlymais pasinaudojo 4283 mokiniai ir mokytojai.

• Aljansas „Langas į ateitį“: Šis aljansas, įkurtas 2002 m. gegužės 9 d. keturių kompanijų (Lietuvos telekomo, Omnitel, Vilniaus banko, Hansabankas), veikė keliomis kryptimis:

  • Viešųjų Interneto centrų (VIC) steigimas: Siekta užtikrinti interneto prieinamumą plačiausiems visuomenės sluoksniams. Iki 2003 m. veikė 70 tokių centrų.
  • Visuomenės mokymas: 2003 m. apmokyta 20 000 gyventojų naudotis kompiuteriais ir internetu, daugiausia vyresnio amžiaus žmonių iš mažesnių miestų. Planai 2004-2005 m. apmokyti 300 tūkst. žmonių ir įsteigti 1000 VIC.
  • Elektroninio turinio kūrimas: Siekta kurti visuomenei aktualias paslaugas.

• IVPK prie LRV ir Vyriausybės institucijų iniciatyvos: Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su aljansu „Langas į ateitį“ steigė 100 viešųjų interneto centrų. Taip pat planuoti projektai „Plačiajuostis interneto ryšys Neringoje“ ir elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo priemonės. Informacijos ir ryšių technologijų departamentas prie LRV planavo skelbti konkursus 300 viešųjų interneto centrų įrengimui.

Šios iniciatyvos rodė valstybės ir verslo pastangas mažinti skaitmeninę atskirtį, tačiau jų poveikis ir mastas dar nebuvo pakankamas visapusiškai išspręsti plačiajuosčio ryšio prieinamumo problemas, ypač kaimo vietovėse.

Lietuva ES šalių ir šalių kandidačių kontekste

Palyginimas su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis ir kandidatėmis atskleidė, kad Lietuva, nors ir darė pažangą, turėjo nemažai atsilikimų tam tikrose srityse. SIBIS (Statistics and Indicators for a European Information Society) tyrimų duomenys, nors ir apimantys ankstesnius metus, suteikė vertingos informacijos apie interneto naudojimo tendencijas.

Interneto naudojimas ir žinių lygis

Lietuvoje stebėtas didelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų interneto naudojimo ir žinių lygio srityse. Pavyzdžiui, 2003 m. SIBIS duomenys rodė, kad 36% Vilniaus gyventojų žinojo, kaip naudotis internetu, tuo tarpu kaimo vietovėse šis rodiklis siekė vos 8%. Viešųjų interneto centrų naudojimo palyginimas su kitomis šalimis kandidatėmis taip pat atskleidė regioninius skirtumus. Nors vartojimas namuose augo, jis vis dar atsiliko nuo kai kurių kaimyninių šalių.

Plačiajuosčio ryšio skvarba ES šalyse

Europos Komisijos strategija „Europa 2020“ ir jos tikslai, nustatyti 2010 m., pabrėžė spartaus ir itin spartaus interneto svarbą. Nors ES siekė, kad iki 2013 m. visi europiečiai turėtų bazinį plačiajuostį ryšį (iki 30 Mbps), iki 2020 m. - spartų ryšį (daugiau nei 30 Mbps), o iki 2020 m. - kad 50% namų ūkių naudotų itin spartų ryšį (daugiau nei 100 Mbps), Audito rūmų ataskaitos vėlesniais metais parodė, kad šie tikslai ne visada buvo pasiekiami. Ypač kaimo vietovės išliko problemiškos daugumoje valstybių narių. Nors Lietuva 2010 m. demonstravo aukštus rezultatus šviesolaidinio interneto plėtroje, lyginant su kitomis ES šalimis, bendra plačiajuosčio ryšio skvarba ir prieinamumas kaimo vietovėse vis dar reikalavo papildomų pastangų.

Išvados ir pasiūlymai plačiajuosčio ryšio plėtrai

Plačiajuosčio interneto ryšio plėtrai Lietuvoje 2010 m. įtaką darė daugelis veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į skatinančius ir stabdančius.

Veiksniai, įtakojantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą:

• Pateikiamas turinys: Turinio įvairovė ir aktualumas vartotojams yra svarbus skatinantis veiksnys.
• Vartotojų poreikis: Augantis poreikis sparčiam ir nuolatiniam ryšiui.
• Vartotojų išsilavinimas ir gebėjimas naudotis technologijomis: Kuo daugiau žmonių supranta ir moka naudotis naujomis technologijomis, tuo didesnė paklausa.
• Techninės priemonės: Kompiuterių prieinamumas ir internetinės prieigos galimybės.
• Vartotojo mokumas/paslaugos kaina: Galimybė įpirkti paslaugas už prieinamą kainą.

Veiksniai, stabdantys plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą:

• Vartotojas nemato naudos - trūksta turinio: Nepakankamai išvystytas lietuviškas interneto turinys.
• Nevienoda prieinamumas:
  • Kainos skirtumai: Atskiroms socialinėms grupėms plačiajuostis ryšys išlieka sąlyginai brangus.
  • Ribotos techninės galimybės: Atskirose teritorijose, ypač kaimo vietovėse, techninės infrastruktūros plėtra atsilieka.
• Vartotojų išsilavinimas ir „technologijų baimė“: Nepakankamos skaitmeninės žinios ir baimė naudotis naujomis technologijomis.

Reikalavimai plačiajuosčio interneto ryšio plėtros programai

Norint efektyviai plėtoti plačiajuostį internetą, programa turėtų atitikti šiuos reikalavimus:

• Poreikių ir galimybių atitikimas: Investicijos turėtų būti proporcingos turinio kūrimui, vartotojų mokymui ir techninės bazės vystymui.
• Integralumas: Programa turi būti suderinta su kitomis nacionalinėmis interneto ryšio plėtros programomis.
• Investicijų tikslingumas: Reikėtų vengti dubliuojančių investicijų į alternatyvias infrastruktūras. Svarbu panaudoti esamą laidinio ir bevielio ryšio infrastruktūrą, skelbiant viešus konkursus.
• Administravimo mechanizmas: Turi užtikrinti, kad investicijos pasieks galutinį vartotoją, pavyzdžiui, per internetinio ryšio ar kompiuterinės įrangos subsidijavimą nekomercinėms įstaigoms ir gyventojams, mokesčių nuolaidas.

Plačiajuosčio Interneto ryšio plėtros programa: Konkretūs pasiūlymai

Remiantis analize, siūloma įgyvendinti šiuos tikslus:

• Aprėpties plėtra: Pateikti plačiajuosčio internetinio ryšio paslaugas visoms gyvenamosioms vietovėms, kur gyventojų skaičius viršija 500.
• Viešųjų centrų plėtra: Įsteigti apie 700 viešųjų interneto prieigos centrų.
• Skaitmeninių įgūdžių ugdymas: Apmokyti apie 500 000 gyventojų naudotis internetu.
• Žinių atotrūkio mažinimas: Kaimo vietovėse pasiekti 25% interneto žinojimo lygį.
• Mokestinės lengvatos: Įteisinti mokestines lengvatas įsigyjant kompiuterinę įrangą ir interneto prieigos paslaugas vartotojams.
• Proporcingos investicijos: Investicijos turėtų būti daromos proporcingai turiniui, vartotojų mokymui bei techninei bazei vystyti.
• Racionalių subsidijų modelis: Investicijos turėtų būti grindžiamos Pasaulio banko siūlomu „racionalių subsidijų“ (smart subsidies) modeliu, organizuojant viešus konkursus tiek infrastruktūros kūrimui, tiek paslaugų teikimui.

Racionalios (SMART) subsidijos

Racionalios subsidijos yra orientuotos į rinkos sprendimų įgyvendinimą, kai tiesiogiai finansiškai neapsimoka. Tokios subsidijos, remiantis ilgalaike perspektyva, turi būti atgaunamos per vietinės ekonomikos plėtrą, švietimo, sveikatos sistemos, elektroninės valdžios ir mokslo žiniomis paremtos įmonių veiklos gerinimą. SMART subsidijų požymiai apima: skyrimą viešojo konkurso ar paraiškų pagrindu, vienkartinį pobūdį tam tikram laikui ir teritorijai, dalinį projekto finansavimą iš subsidijų gavėjo lėšų, komercinio intereso vertinimą, rinkos konkurencijos neardymą ir išlaidų susiejimą su projekto įgyvendinimu. Subsidijų gavėjas turi laisvai rinktis technologiją ir įsipareigoti užtikrinti sutartus parametrus (kokybę, paslaugas, kainas).

Šie pasiūlymai, grindžiami 2010 m. padėties analize ir tarptautine patirtimi, turėjo tapti pagrindu tolesnei plačiajuosčio ryšio plėtrai Lietuvoje, siekiant užtikrinti skaitmeninę pažangą visoje šalyje.

tags: #lietuva #2010 #placiajuoscio #rysio #padetis