Pirmoji pasaulyje televizija buvo analoginė, toliau ją pakeitė skaitmeninė televizija, o dabar ypač populiarėja išmanioji televizija. Tiek analoginės, tiek skaitmeninės televizijos sistemos tiekia garso ir vaizdo turinį žiūrovams, tačiau jos iš esmės skiriasi tuo, kaip koduoja ir perduoda duomenis bei turi skirtingus privalumus ir trūkumus. Tuo tarpu išmanioji televizija leidžia naršyti internete ir žiūrėti, pavyzdžiui, „Netflix“ per jūsų išmanųjį televizorių. Šis straipsnis gilinsis į šių technologijų skirtumus, evoliuciją ir jų įtaką mūsų televizijos žiūrėjimo patirčiai.
Analoginė Televizija: Laikai, Kai Vaizdas Buvo „Sniego“ Pilnas
Analoginė televizija yra klasikinė televizijos signalų transliavimo technika, kuri naudoja nepertraukiamas analogines bangas garso ir vaizdo duomenims perduoti. Analoginis signalas yra nuolatinis signalas, kuriame vienas laike kintantis dydis reiškia kitą laiko kintamąjį. Kitaip tariant, vienas kintamasis yra kito analogas. Analoginis signalas kinta laikui bėgant ir paprastai yra susietas su diapazonu, tačiau tame nuolatiniame diapazone yra begalinis verčių skaičius. Analoginis signalas naudoja tam tikrą terpės savybę, kad perduotų signalo informaciją. Vaizdiniam ir garsiniam televizijos programos turiniui pavaizduoti šis signalas yra nuolatinių bangų, kurios svyruoja pagal amplitudę ir dažnį, pavidalas. Analoginio televizijos signalo vaizdo informacija rodoma kaip horizontalių linijų, sudarančių vaizdą televizoriaus ekrane, seka.
Lyginant analoginius signalus su skaitmeniniais signalais, analoginių signalų kokybė ir patikimumas yra mažesnis. Analoginių signalų vaizdo įrašo kokybė palaiko tik SD (standartinę raišką) arba 480p. Taigi, analoginių signalų vaizdo kokybė yra ribota. Lyginant su skaitmenine televizija, analoginės televizijos skiriamoji geba dažnai yra mažesnė, todėl vaizdas yra ne toks aiškus ir išsamus. Duomenų perdavimas dideliais atstumais gali sukelti nepageidaujamus signalo sutrikimus. Kitaip tariant, analoginius signalus ir jų perdavimą labai veikia elektroninis triukšmas ar kiti trukdžiai.
Praeityje kiekviena šalis laikėsi savo analoginio televizijos standartų. Paprastai NTSC buvo naudota tik Šiaurės Amerikoje, tačiau ši kodavimo sistema buvo naudojama ir kai kuriose Pietų Amerikos dalyse, Taivane, Filipinuose, Mianmare, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Nors paplitusi Šiaurės Amerikoje, didžioji pasaulio dalis naudojo PAL, kuri buvo naudojama ypač Kinijoje, Indijoje ir Vakarų Europoje. Trečioji standartinė analoginės televizijos transliavimo sistema yra SECAM, kuri buvo naudojama Prancūzijoje, Rusijoje ir Afrikoje. Analoginė televizija buvo išjungta 2012 metais, kaip ir planuota pagal Europos Bendrijos susitarimą.
Skaitmeninė Televizija: Nauja Era, Geresnė Kokybė
Skaitmeninė televizija - modernus televizijos transliavimo būdas, skaitmeniniais signalais perduodantis garso ir vaizdo turinį žiūrovams. Skaitmeniniai signalai patobulino televizijos programų transliavimą, nes skaitmeninė televizija palaiko aukštesnės kokybės formatus ir yra patikimesnė, nes skaitmeniniai signalai yra atsparesni trukdžiams. Skaitmeninės televizijos antenoms reikalingas stiprus skaitmeninis signalas, todėl gali tekti atnaujinti arba tinkamai suderinti televizoriaus anteną, kad gautumėte norimą vaizdą.
Skaitmeninė televizija yra naujesnė technologija, turinti daug pranašumų palyginus su analogine televizija. Skaitmeninė televizija gali būti perduodama didesniais atstumais mažiau prarandant signalą. Skaitmeninė televizija stringa (subyra į kvadratėlius) tuomet, kai signalas nėra pakankamai kokybiškas. Skaitmeninė televizija skiriasi nuo analoginės tuo, kad čia nėra “sniegą” esant blogesniam signalui, čia vaizdas tiesiog dingsta ir tai rodo problemą su Jūsų naudojama įranga. Ar jau galiu žiūrėti skaitmeninę antžeminę TV? Taip, jau galite matyti iki 14 nekoduotų TV programų ir pluoštą koduotų. Prieš įsigydami priedėlį, įsitikinkite, kad gaunate visus reikiamus kabelius - HDMI, SCART arba RCA kartu su priedėliu. Taip pat turi būti ir kabelis antenai prie priedėlio prijungti, jeigu perkate skaitmeninei antžeminei TV skirtą priedėlį. Taip pat siūlome įsigyti daugiau nei vieną išėjimą turintį priedėlį, nes tokiu atveju vieną lizdą bus galima naudoti sujungimui su televizoriumi, o kitą su įrašančiuoju DVD grotuvu. Taip, beveik visos skaitmeninės TV paslaugos yra mokamos. Visi kabelinių tinklų operatoriai ir Viasat ima abonentinį mokestį už paslaugas. Dalis skaitmeniniu antžeminiu būdu transliuojamų TV programų yra nemokamos.
Šviesos linijos: kaip veikia analoginė televizija
Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių skaitmeninės antžeminės TV transliavimą apibrėžia DVB-T standartas. Norint matyti skaitmeninę antžeminę TV namuose reikalingas televizorius su skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėliu, jungiamu prie televizoriaus. Priedėlis yra specialus imtuvas, kuris priima skaitmeninį signalą ir jį pakeičia vaizdo bei garso signalu, suprantamu senesnių modelių televizoriams. Norint matyti koduotas programas, reikalinga speciali dekodavimo kortelė, kurią galima įsigyti už vienkartinį arba abonentinį mokestį.
Pagrindiniai DVB-T trūkumai: lėtas programų perjungimas, priklausomybė nuo oro sąlygų. Saulėtą vasaros dieną vaizdo ir garso kokybė gal ir bus patenkinama, tačiau turint omenyje, kad Lietuvoje vyrauja darganotas ir lietingas oras, kokybiška televizija mėgautis ilgai neteks. Mažas programų kiekis. Jei gyvenate viename iš didžiųjų Lietuvos miestų, matysite iki 14 nemokamų programų. Toks programų kiekis šiais laikais yra labia mažas palyginus su tuo, ką gali pasiūlyti, pvz., skaitmeninė televizija per IP tinklus (IPTV). Jei gyvenate patikimo priėmimo zonos pakraščiuose, tuomet skaitmeninės televizijos, kurią galima žiūrėti naudojantis įprasta kambarine arba lauko antena, signalą galima „sugauti“ tik po kiek įmanoma tikslesnio antenos nukreipimo į TV bokštą. Netikroviškas vaizdas. Skaitmeninė antžeminė televizija nusileidžia IPTV vaizdo scenose, kurios yra dinamiškos arba reikalaujančios švelnių perėjimų. Labai dinamiškų vaizdo scenų (pvz., paleistų blizgančių popierėlių kritimas iš palubės ant koncerto dalyvių) vaizdas „subyra“ į kvadratėlius.
Skaitmeninė antžeminė televizija - tai būdas transliuoti televizijos signalą per įprastas antenas, tik vietoj senojo analoginio signalo naudojant skaitmeninį kodavimą. Skirtumas tarp analoginės ir skaitmeninės televizijos panašus kaip tarp vinilo plokštelių ir MP3 failų. Analoginė televizija tarnavo ištikimai daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau ji turėjo rimtų trūkumų - signalą lengvai trukdė oro sąlygos, kalnai, pastatai, o vaizdo ir garso kokybė buvo gana prasta pagal šiuolaikines normas. DVB-T standartą Europoje pradėjo kurti dar devintojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmieji komerciniai bandymai įvyko Jungtinėje Karalystėje 1998 metais. Lietuvoje skaitmeninė televizija pradėjo veikti 2006-aisiais, o pilnas perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės baigėsi 2012 metais. Perėjimo priežastys buvo gana pragmatiškos. Skaitmeninė transliacija leidžia tame pačiame dažnių ruože perduoti kelis kanalus vietoj vieno. Pavyzdžiui, ten, kur anksčiau tilpo vienas analoginis kanalas, dabar telpa 4-6 skaitmeniniai HD kokybės kanalai.
DVB-T sistema veikia gana sudėtingai, bet pabandysiu paaiškinti suprantamai. Televizijos studijoje sukurtas turinys (vaizdas ir garsas) pirmiausia suglaudinamas naudojant MPEG-2 arba naujesnį MPEG-4 kodavimą. Toliau šis suglaudintas signalas paverčiamas į specialią skaitmeninę formą, kuri gali būti transliuojama per radijo bangas. Kodėl taip sudėtingai? Nes tai leidžia signalui būti atspariam trukdžiams. Jei analoginėje televizijoje automobilio praėjimas galėjo sukelti „sniegą” ekrane, tai skaitmeninėje sistemoje nedidelis trukdis paprasčiausiai nepastebimas. Sistema gali „atkurti” prarastą informaciją iš kitų dažnių. Siųstuvas, paprastai įrengtas aukštoje vietoje (bokšte ar kalne), išspinduliuoja šį signalą į aplinką. Kaip ir su bet kuria technologija, pirmoji DVB-T versija nebuvo tobula. Todėl 2009 metais pasirodė DVB-T2 - antroji karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Pagrindinis DVB-T2 privalumas - dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai reiškia, kad galima transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kiekį kanalų geresnėje kokybėje. Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM), geresnį klaidų taisymą ir lankstesnius parametrus. Bet paprastam žiūrovui svarbu tik tai, kad vaizdas gražesnis, o signalo priėmimas stabilesnis.
Vienas dažniausių klausimų - kokią anteną reikia skaitmeninei televizijai? Atsakymas paprastas: tokią pat, kokia buvo naudojama analoginei. Tačiau yra keletas niuansų. Skaitmeninė televizija yra „viskas arba nieko” sistema - arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir nieko nematote. Jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambinės antenos. Tačiau jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvename kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu. Praktinis patarimas: prieš perkant brangią anteną, pabandykite paprastą. Kartais net pigiausia kambinė antena už 10 eurų veikia puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas.
Nors DVB-T yra atsparus trukdžiams, jis nėra neįveikiamas. Dažniausios problemos atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirma, fiziniai barjerai - pastatai, medžiai, kalnai. Antra, oro sąlygos. Nors skaitmeninė televizija mažiau jautri nei analoginė, stiprios audros, sniegas ar net neįprasti atmosferos sluoksniai gali paveikti signalą. Trečia, elektros trukdžiai. Seni šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, LED lemputės su prastos kokybės maitinimo šaltiniais - visa tai gali sklesti elektromagnetinius trukdžius. Kaip spręsti problemas? Jei signalas silpnas, padės antena su stiprintuvu. Jei signalas stiprus, bet nestabilus, gali būti, kad jis per stiprus - taip, tai įmanoma! Tokiu atveju padeda signalo silpnintuvas (atenuatorius).
DVB-T nėra tik apie vaizdo transliavimą. Standartas palaiko ir papildomas funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Viena iš jų - EPG (Electronic Program Guide) arba elektroninis programų gidas. Kita funkcija - subtitrai ir kelios garso takeliai. Daugelis kanalų transliuoja subtitrus keliomis kalbomis, o kai kurie - net alternatyvų garso takelį (pavyzdžiui, originalų filmų garsą be dubliavimo). DVB-T2 standarte yra ir HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV) palaikymas - tai technologija, jungianti įprastą transliaciją su internetu. Jei jūsų televizorius prijungtas prie interneto, galite matyti papildomą turinį, žiūrėti praleistas laidas ar net naršyti specialias televizijos programas. Dar viena įdomi galimybė - radijo stotys per televiziją. Daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis, kurias galite klausyti per televizorių.
Jei turite seną televizorių be integruoto DVB-T imtuvo, nereikia jo išmesti. Pakanka įsigyti išorinį DVB-T/T2 resyverį (priedėlį), kuris kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Renkantis resyverį, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirma, įsitikinkite, kad jis palaiko DVB-T2, nes tai dabartinis standartas Lietuvoje. Kai kurie resyveriai turi papildomų funkcijų - USB jungtį įrašymui, CI+ kortų skaitytuvą mokamoms kanalams, net internetinių paslaugų palaikymą. Jei planuojate įrašinėti laidas, pasirinkite modelį su USB jungtimi ir PVR (Personal Video Recorder) funkcija. Įrengimas paprastas: prijunkite anteną prie resyverio, resyverį prie televizoriaus, įjunkite abu prietaisus ir paleiskite automatinį kanalų paiešką.
Technologijos nestovi vietoje. Nors DVB-T2 vis dar yra naujas daugelyje šalių, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Kitas svarbus pokytis - 5G technologijos integracija. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje televizijos transliacija gali būti vykdoma per 5G tinklus, o ne per tradicines antžemines stotis. Tai leistų žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys, be papildomų antenų. Lietuvoje artimiausioje ateityje didžiausias pokytis bus DVB-T2 plėtra ir HD kanalų skaičiaus augimas. Įdomu tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi net ir streaming era. Ne visi turi greitą internetą, o antžeminė televizija veikia net per elektros išjungimus (jei turite nepertraukiamo maitinimo šaltinį).
DVB-T technologija puikiai iliustruoja, kaip skaitmeninė revoliucija pakeitė net tokias tradicines sritis kaip televizija. Nors daugelis jaunų žmonių jau žiūri turinį per Netflix ar YouTube, milijonai vis dar kasdien įjungia įprastą televizorių ir mėgaujasi skaitmenine antžemine transliacija. Ši technologija suteikė geresnę kokybę, daugiau kanalų ir stabilesnį signalą - ir visa tai naudojant tuos pačius radijo dažnius, kurie anksčiau talpino vos kelis analoginius kanalus.
Skaitmeninė Kabelinė TV (DVB-C)
Skaitmeninė kabelinė televizija yra televizija, kurią galima žiūrėti naudojantis kabelinės televizijos paslaugomis. Daugelis Lietuvos kabelinės televizijos operatorių teikia šios skaitmeninės televizijos transliacijas kaip papildomą mokamą paslaugą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, skaitmeninės kabelinės televizijos transliavimą apibrėžia DVB-C standartas. Šios rūšies televizija pasiekiama tik ten, kur yra išvedžioti kabelinės televizijos tinklai. Norint matyti skaitmeninę kabelinę televiziją namuose reikalingas televizorius su skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėliu, jungiamu prie televizoriaus. Priedėlis yra specialus imtuvas, kuris priima signalą ir jį pakeičia vaizdo bei garso signalu, suprantamu senesnių modelių televizoriams. Norint matyti koduotas programas reikalinga speciali dekodavimo kortelė, kurią galima įsigyti už vienkartinį arba abonentinį mokestį.
Nors kai kuriuos kabelinės televizijos klientus ir džiugina galimybė papildomai įsigyti skaitmeninę kabelinę televiziją, tačiau trūkumai yra kur kas didesni. Pagrindiniai DVB-C trūkumai: aukšta kaina, vaizdo ir garso trikdžiai. Nors ir skaitmeninė, tačiau televizija perduodama kabeliniais tinklais, kurie nėra labai atsparūs išorės trikdžiams.
Skaitmeninė Palydovinė TV (DVB-S ir DVB-S2)
Patogi ir santykinai pigi yra skaitmeninė palydovinė televizija. Šiuo atveju ne tiek svarbus yra geografinis atstumas, kadangi televizijos palydovai dažniausiai padengia iš karto visą grupę valstybių ar visą žemyną. Be to, pasistačius rimtesnį palydovinės televizijos komplektą, įmanoma matyti keletą šimtų ar net tūkstančių skirtingų TV kanalų. Tai bene visi šios televizijos privalumai, kurie rimtais privalumais buvo praeityje. Skaitmeninė palydovinė televizija skaičiuoja jau trečią dešimtmetį.
DVB-S standartas, apibrėžiantis palydovinės televizijos transliavimą, naudojamas ilgesnį laiką, o atnaujintame DVB-S2 siūlomos naujovės video signalo suglaudinimui. Naujai įsigytame palydovinės televizijos komplekte jau rastumėte visas reikalingas priemones nekoduotų TV programų žiūrėjimui. Tačiau koduotų programų žiūrėjimui naudojama dekodavimo kortelė, kurią galima įsigyti už papildomą vienkartinį arba abonentinį mokestį. Oficialiai NTV Plus paslaugas teikia Rusijos federacijos teritorijoje, tačiau palydovo signalai apima ir Lietuvą. Galimybė naudotis yra, Jums reikėtų įsigyti oficialią NTV Plus dekodavimo kortelę ir mokėti abonentinį mokestį kiekvieną mėnesį. Platesnės informacijos Jums suteiktų ta įmonė, kuri montuos ar yra sumontavusi palydovinės TV komplektą. Lietuvoje jau transliuojami keli HD kokybės kanalai.
Iš pirmo žvilgsnio palydovinė skaitmeninė televizija atrodo patraukliai, tačiau ir ji turi trūkumų. DVB-S, DVB-S2 trūkumai: priklausomybė nuo oro sąlygų. Palydovinė televizija labai jautri nepalankioms oro sąlygoms. Ji „nemėgta“ lietaus ir krušos, kadangi vanduo ir ledo kristalai slopina iš palydovų gaunamus signalus. Įprastiniu žiemos oru televiziją iš viso galima pamiršti, kadangi gausesnis sniegas ar šlabdriba apsnigs palydovinės antenos galvutę ir blokuos palydovo signalą. Sudėtingas diegimas. Įvedant skaitmeninę palydovinę televiziją dažnai kyla keblumų su įrangos diegimu, ypač daugiabučiuose ir ypač tada, kai visi langai išeina į šiaurę. Tuomet lėkštę tenka kelti ant stogo arba tartis su kaimynais, kurie gyvena pietinėje pusėje. Pasenusi technologija. Dar prieš dešimtmetį skaitmeninė palydovinė televizija galėjo pasiūlyti aukščiausią kokybę, milžinišką tuo metu programų asortimentą ir kitas aukštąsias TV technologijas.
Skaitmeninė Televizija per IP Tinklus (IPTV)
IPTV yra telekomunikacinė sistema, skirta transliuoti ir priimti televizinius signalus paketiniais tinklais, naudojant interneto protokolą (IP). IPTV sistemoje skaitmeninės televizijos paslaugos vartotoją pasiekia paketiniais tinklais, naudojančiais IP protokolą. Pageidautina, kad šie tinklai būtų plačiajuosčiai (pvz.: ISDN, WiMAX, LAN). IPTV programos gali būti stebimos tiek asmeninio kompiuterio ekrane, tiek ir naudojant įprastą televizijos imtuvą. Pastaruoju atveju būtinas signalo keitiklis - priedėlis, leidžiantis adaptuoti priimamą signalą į televizoriui priimtiną. IPTV dažniausiai tiekiama kaip paslaugų paketo dalis (pvz.: IP telefonija bei internetas). Bendrai visos šios paslaugos apibūdinamos terminu „Triple play”, reiškiančiu, jog galimi trijų tipų informacijos mainai: balso, vaizdo ir duomenų.
Skaitmeninė televizija per IP tinklus įgauna vis didesnį populiarumą Lietuvoje, kadangi ši technologija, vis spartėjant interneto ryšiui, skirtingai nuo prieš tai aprašytų, nebeturi pastebimų trūkumų. Todėl galima džiaugtis aibe jos privalumų: kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė. Išskirtinis IPTV bruožas - tai daugiakanalis kokybiškos informacijos perdavimas, naudojant efektyvius duomenų suspaudimo algoritmus, reikalaujančius mažesnių tinklo resursų, lyginant su alternatyviomis technologijomis. Funkcionalumas. Internetinė televizija - tai šiuolaikinė informacijos perdavimo technologija, ilgainiui pakeisianti įprastinę televiziją. Žema kaina. IPTV skaitmeninė televizija yra puikus pasirinkimas tiems, kam yra svarbus kainos ir kokybės santykis.
Išmanioji Televizija: Daugiau Nei Tik Kanalų Perjungimas
Šiuolaikiniame amžiuje televizijos technologijos smarkiai išsivystė, todėl išmanieji televizoriai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Remiantis statistikos duomenimis iš coolest-gadgets.com, 2023 m. visame pasaulyje išmaniąja televizija naudojosi beveik 1,1 milijardo žmonių. Išmanioji televizija yra skaitmeninė televizija su integruota operacine sistema ir interneto naršykle. Išmanieji televizoriai jungiasi prie jūsų namų interneto per laidinį interneto ryšį arba per jūsų asmeninį Wi-Fi tinklą. Dauguma išmaniųjų televizorių šiandien palaiko didelės raiškos (HD) ar net 4K (UHD) skiriamąją gebą. Kai kuriuose išmaniųjų televizorių modeliuose taip pat yra pažangių ekrano technologijų, pavyzdžiui, OLED arba QLED, kurios dar labiau pagerina vaizdo kokybę, spalvų ryškumą ir suteikia didesnį kontrastą.
Vienas iš pagrindinių išmaniųjų televizorių privalumų yra galimybė prisijungti prie interneto. Tuo tarpu galimos ir kenkėjiškų programų atakos, jei naudojate išmanųjį televizorių apsipirkdami internetu. Išmanioji televizija turi tokius privalumus kaip valdymas balsu, Wi-Fi prievadai, Bluetooth funkcija ir pan.
Išmaniojoje televizijoje su integruota operacine sistema ir interneto naršykle galite žiūrėti transliuotojo reguliuojamus kanalus ir pasiekti tokias programas kaip „Netflix“ ar „YouTube“. Taip pat, kaip minėta, išmanioji televizija yra skaitmeninė televizija su integruota operacine sistema ir interneto naršykle. Išmanieji televizoriai iš esmės yra sudėtingesni nei įprasti skaitmeniniai televizoriai, todėl išmanieji televizoriai yra brangesni nei įprasti skaitmeniniai televizoriai. Išmaniojoje televizijoje naudojamos technologijos padidina televizoriaus kainą.
Interaktyvi Televizija: Žiūrovas Valdo Situaciją
Interaktyvi televizija - tai visos TV žiūrovo pastangos keisti žiūrimą TV programą žiūrėjimo metu. Šis metodas vadinamas interaktyviąja TV, iTV, idTV arba ITV (nereiktų maišyti su kompanija British Independent Television network - D. Britanijos Nepriklausomos Televizijos tinklu). Tiesioginis interaktyvumas pasireiškia tada, kai žiūrovas keičia pačios programos žiūrėjimo pobūdį (pvz. žiūri futbolo rungtynes nustatęs kad vaizdas būtų transliuojamas iš tam tikrame aikštės kampe esančios kameros) arba perduoda pranešimus transliuotojui. Grįžtamasis ryšys gali būti realizuotas telefono linijomis, SMS arba kabeliniais tinklais. Skaitmeninės kabelinės TV žiūrovai pranešimus gali perduoti kabeliniu tinklu. Skaitmeninės palydovinės TV žiūrovai tam naudoja paprastas telefono linijas ir moka už naudojimąsi jomis. Skaitmeninės antžeminės TV žiūrovams grįžtamojo kanalo nėra, tačiau galima pvz. pasirinkti kamerą, iš kurios transliuojamo vaizdo žiūrėti sporto varžybas.
Deja, kol kas interaktyvios paslaugos skaitmeninės TV žiūrovams Lietuvoje plačiai nesiūlomos. “Teo LT”, AB, teikianti paslaugą “Interaktyvioji Gala”, žiūrovams siūlo virtualų kino teatrą ir žaidimus televizoriaus ekrane. Skynet tinklo operatorius, siūlantis “Penki TV” televiziją, teikia interaktyviąsias paslaugas. Nesnaudžia ir didieji kabelinės televizijos tinklai, tačiau šiuo metu parduodami TV priedėliai skaitmeninei kabelinei, skaitmeninei palydovinei ir skaitmeninei mikrobanginei TV nepritaikyti interaktyviosioms paslaugoms teikti. Šiuo metu Lietuvoje sparčiai diegiama standartinės raiškos skaitmeninė televizija. Standartas, kuris apibrėžia standartinės raiškos skaitmeninės televizijos principus, leidžia TV programų kūrėjams rinktis kuriuo formatu - 4:3 ar 16:9 ruošti TV programas. Taigi, turintiems plačiaekranius televizorius, reikės rinktis, ar matyti juodomis juostomis “įrėmintą” 4:3 formatu perduodamą TV programą arba žiūrėti “suplotą” TV transliaciją. Didelės raiškos skaitmeninė televizija (HDTV) rodoma tik 16:9 formatu, tačiau Lietuvoje minėtu formatu skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai kol kas TV programų žiūrovams rodo nedaug.
Technologijų Palydovai: Nuo HD Ready Iki 4K Ir Dar Toliau
Įsigijau HD ready televizorių. Noriu žiūrėti kokybiškas skaitmeninės TV programas. Skaitmeninės televizijos nereikėtų sieti su HD ready televizoriais. Jeigu norite matyti kokybišką skaitmeninę antžeminę televiziją, reikalingas televizorius su integruotu DVB-T imtuvu (tai galima sužinoti iš instrukcijos konkrečiam modeliui) arba specialus TV priedėlis (angl. set-top box). Tai nepriklauso nuo vaizdo generavimo būdo televizoriuje - LCD, plazminis, projekcinis ar kineskopinis. Taip pat galite pasitikslinti, kokie operatoriai teikia skaitmeninės televizijos paslaugas Jūsų namuose. Reikėtų kreiptis į Teo LT, AB klientų aptarnavimo centrą. Standartinės skaitmeninės televizijos raiška: 768 x 576 (4:3 formatas) arba 1024 x 576 (16:9 formatas). HD ready televizoriai yra dažniausiai pritaikyti 16:9 formatui, taigi jeigu skaitmeninė televizija transliuojama 16:9 formatu, tai matysite 1024 x 576 taškų raiška. Tuo tarpu 4:3 formato siunčiamos TV programos gali būti ne visai tiksliai atkurtos TV ekrane - vaizdai gali tapti “plokštesni” - pvz. žmonės mažesni ir stambesni.
Dauguma išmaniųjų televizorių šiandien palaiko didelės raiškos (HD) ar net 4K (UHD) skiriamąją gebą. Kai kuriuose išmaniųjų televizorių modeliuose taip pat yra pažangių ekrano technologijų, pavyzdžiui, OLED arba QLED, kurios dar labiau pagerina vaizdo kokybę, spalvų ryškumą ir suteikia didesnį kontrastą.
Kiek Tai Kainuoja?
Analoginė televizija yra pigiausia. Skaitmeninė televizija yra pigesnė nei išmanioji televizija. Išmanieji televizoriai iš esmės yra sudėtingesni nei įprasti skaitmeniniai televizoriai, todėl išmanieji televizoriai yra brangesni nei įprasti skaitmeniniai televizoriai. Išmaniojoje televizijoje naudojamos technologijos padidina televizoriaus kainą.
Taip, beveik visos skaitmeninės TV paslaugos yra mokamos. Visi kabelinių tinklų operatoriai ir Viasat ima abonentinį mokestį už paslaugas. Dalis skaitmeniniu antžeminiu būdu transliuojamų TV programų yra nemokamos.
Apibendrinimas: Televizijos Ateitis Jau Čia
Skaitmeninės televizijos era prasidėjo prieš aštuoniolika metų, kai beveik vienu metu ir Europa, ir JAV sukūrė savo standartus: ATSC - valstijose ir DVB - Europoje. Pirmaisiais televizijos skaitmenizacijos metais, 1993 m. gruodį, pasirodė DVB-S standartas, o kiek vėliau, 1994 m., ir DVB-C. Būtent šios televizijos pirmosios susidomėjo skaitmeniniu formatu, nes jis leido efektyviai panaudoti dažnius, t. y. pakankamai daug kanalų sutalpinti į ribotą dažnių spektrą. Europoje pirmoji skaitmeninės antžeminės televizijos transliacija pradėta Didžiojoje Britanijoje 1998 m. lapkritį. Skaitmeninė televizija Lietuvoje pradėta rodyti 2001 m. Pirmoji skaitmeninės TV atmaina Lietuvoje buvo skaitmeninė palydovinė televizija. Akivaizdu, kad šiandien žiūrovams reikalinga naujos kokybės ir platesnių galimybių televizija. 2004 - Skaitmeninės kabelinės TV (DVB-C) pradžia. 2009 - DVB-T tinklas aprėpia 95 proc. Pasaulyje šiuo metu naudojami trys skaitmeninės televizijos standartai. Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, pasirinko DVB standartą. DVB (angl. DVB-T (angl. DVB-S ir DVB-S2 (angl. DVB-C (angl. DVB-H (angl. Šiuose tipuose skiriasi tik fizinis skaitmeninės televizijos signalų perdavimo lygmuo, kuris yra nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienos radijo signalų sklidimo terpės ypatybes, o perduodamas skaitmeninis srautas koduojamas tais pačiais principais.
Nors daugelis jaunų žmonių jau žiūri turinį per Netflix ar YouTube, milijonai vis dar kasdien įjungia įprastą televizorių ir mėgaujasi skaitmenine antžemine transliacija. Ši technologija suteikė geresnę kokybę, daugiau kanalų ir stabilesnį signalą - ir visa tai naudojant tuos pačius radijo dažnius, kurie anksčiau talpino vos kelis analoginius kanalus. Nuo analoginės praeities iki išmaniosios ateities, televizijos technologijos nuolat tobulėja, siūlydamos vis daugiau galimybių ir aukštesnę kokybę žiūrovams.