Prisimenu, kaip prieš kokį dešimtmetį teko aiškinti tėvams, kodėl jų senas televizorius staiga nustojo rodyti įprastus kanalus. „Perjungė į skaitmeninę”, - sakiau, bet jiems tai skambėjo kaip kokia kosmoso technologija. Skaitmeninė antžeminė televizija - tai būdas transliuoti televizijos signalą per įprastas antenas, tik vietoj senojo analoginio signalo naudojant skaitmeninį kodavimą. Skirtumas tarp analoginės ir skaitmeninės televizijos panašus kaip tarp vinilo plokštelių ir MP3 failų. Analoginė televizija tarnavo ištikimai daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau ji turėjo rimtų trūkumų - signalą lengvai trukdė oro sąlygos, kalnai, pastatai, o vaizdo ir garso kokybė buvo gana prasta pagal šiuolaikines normas.
DVB-T standartą Europoje pradėjo kurti dar devintojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmieji komerciniai bandymai įvyko Jungtinėje Karalystėje 1998 metais. Lietuvoje skaitmeninė televizija pradėjo veikti 2006-aisiais, o pilnas perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės baigėsi 2012 metais. Perėjimo priežastys buvo gana pragmatiškos. Skaitmeninė transliacija leidžia tame pačiame dažnių ruože perduoti kelis kanalus vietoj vieno. Pavyzdžiui, ten, kur anksčiau tilpo vienas analoginis kanalas, dabar telpa 4-6 skaitmeniniai HD kokybės kanalai.
Kaip veikia skaitmeninė antžeminė televizija?
DVB-T sistema veikia gana sudėtingai, bet pabandysiu paaiškinti suprantamai. Televizijos studijoje sukurtas turinys (vaizdas ir garsas) pirmiausia suglaudinamas naudojant MPEG-2 arba naujesnį MPEG-4 kodavimą. Toliau šis suglaudintas signalas paverčiamas į specialią skaitmeninę formą, kuri gali būti transliuojama per radijo bangas. Kodėl taip sudėtingai? Nes tai leidžia signalui būti atspariam trukdžiams. Jei analoginėje televizijoje automobilio praėjimas galėjo sukelti „sniegą” ekrane, tai skaitmeninėje sistemoje nedidelis trukdis paprasčiausiai nepastebimas. Sistema gali „atkurti” prarastą informaciją iš kitų dažnių. Siųstuvas, paprastai įrengtas aukštoje vietoje (bokšte ar kalne), išspinduliuoja šį signalą į aplinką.
DVB-T2: Naujos kartos efektyvumas
Kaip ir su bet kuria technologija, pirmoji DVB-T versija nebuvo tobula. Todėl 2009 metais pasirodė DVB-T2 - antroji karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Pagrindinis DVB-T2 privalumas - dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai reiškia, kad galima transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kiekį kanalų geresnėje kokybėje. Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM), geresnį klaidų taisymą ir lankstesnius parametrus. Bet paprastam žiūrovui svarbu tik tai, kad vaizdas gražesnis, o signalo priėmimas stabilesnis.
Antena skaitmeninei televizijai: Pasirinkimo niuansai
Vienas dažniausių klausimų - kokią anteną reikia skaitmeninei televizijai? Atsakymas paprastas: tokią pat, kokia buvo naudojama analoginei. Tačiau yra keletas niuansų. Skaitmeninė televizija yra „viskas arba nieko” sistema - arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir nieko nematote. Jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambarinės antenos. Tačiau jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvenate kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu. Praktinis patarimas: prieš perkant brangią anteną, pabandykite paprastą. Kartais net pigiausia kambarinė antena už 10 eurų veikia puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas.
Dažniausios skaitmeninės televizijos priėmimo problemos ir sprendimai
Nors DVB-T yra atsparus trukdžiams, jis nėra neįveikiamas. Dažniausios problemos atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirma, fiziniai barjerai - pastatai, medžiai, kalnai. Antra, oro sąlygos. Nors skaitmeninė televizija mažiau jautri nei analoginė, stiprios audros, sniegas ar net neįprasti atmosferos sluoksniai gali paveikti signalą. Trečia, elektros trukdžiai. Seni šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, LED lemputės su prastos kokybės maitinimo šaltiniais - visa tai gali skleisti elektromagnetinius trukdžius.
Kaip spręsti problemas? Jei signalas silpnas, padės antena su stiprintuvu. Jei signalas stiprus, bet nestabilus, gali būti, kad jis per stiprus - taip, tai įmanoma! Tokiu atveju padeda signalo silpnintuvas (atenuatorius).
Papildomos DVB-T ir DVB-T2 funkcijos
DVB-T nėra tik apie vaizdo transliavimą. Standartas palaiko ir papildomas funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Viena iš jų - EPG (Electronic Program Guide) arba elektroninis programų gidas. Kita funkcija - subtitrai ir kelios garso takeliai. Daugelis kanalų transliuoja subtitrus keliomis kalbomis, o kai kurie - net alternatyvų garso takelį (pavyzdžiui, originalų filmų garsą be dubliavimo). DVB-T2 standarte yra ir HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV) palaikymas - tai technologija, jungianti įprastą transliaciją su internetu. Jei jūsų televizorius prijungtas prie interneto, galite matyti papildomą turinį, žiūrėti praleistas laidas ar net naršyti specialias televizijos programas. Dar viena įdomi galimybė - radijo stotys per televiziją. Daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis, kurias galite klausyti per televizorių.
Seno televizoriaus atgaivinimas: DVB-T2 priedėliai
Jei turite seną televizorių be integruoto DVB-T2 imtuvo, nereikia jo išmesti. Pakanka įsigyti išorinį DVB-T2 resyverį (priedėlį), kuris kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Renkantis resyverį, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirma, įsitikinkite, kad jis palaiko DVB-T2, nes tai dabartinis standartas Lietuvoje. Kai kurie resyveriai turi papildomų funkcijų - USB jungtį įrašymui, CI+ kortų skaitytuvą mokamoms kanalams, net internetinių paslaugų palaikymą. Jei planuojate įrašinėti laidas, pasirinkite modelį su USB jungtimi ir PVR (Personal Video Recorder) funkcija. Įrengimas paprastas: prijunkite anteną prie resyverio, resyverį prie televizoriaus, įjunkite abu prietaisus ir paleiskite automatinį kanalų paiešką.
Unboxing K2 DVB-T2 High Definition Digital Receiver
Ateities perspektyvos: DVB-T3 ir 5G
Technologijos nestovi vietoje. Nors DVB-T2 vis dar yra naujas daugelyje šalių, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Kitas svarbus pokytis - 5G technologijos integracija. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje televizijos transliacija gali būti vykdoma per 5G tinklus, o ne per tradicines antžemines stotis. Tai leistų žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys, be papildomų antenų. Lietuvoje artimiausioje ateityje didžiausias pokytis bus DVB-T2 plėtra ir HD kanalų skaičiaus augimas. Įdomu tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi net ir streaming era. Ne visi turi greitą internetą, o antžeminė televizija veikia net per elektros išjungimus (jei turite nepertraukiamo maitinimo šaltinį).
DVB-T/T2 kanalų priėmimas Lietuvoje: Kiek kanalų ir ką lemia rezultatas?
Kiek DVB-T/T2 kanalų galite priimti Lietuvoje? Nėra vieno skaičiaus, kuris tiktų visiems. Galutinis rezultatas priklauso nuo siųstuvo, vietos, antenos orientacijos, pastato tipo ir atskirų MUX (Multipleksų - signalo grupių) stabilumo.
Kas lemia kanalų skaičių?
| Faktorius | Kaip tai paveikia | Dažniausia klaida | Reikšmė |
|---|---|---|---|
| Pasirinktas siųstuvas | Nustato galimus MUX | Darant prielaidą, kad artimiausias yra geriausias | Labai aukštas |
| Antenos kryptis | Tai turi įtakos paketų priėmimo stabilumui | Įvertinkite vieną kanalą vienu metu | Aukštas |
| Antenos tipas | Pakeičia kokybės maržą | Nėra vidaus ir lauko palyginimo | Aukštas |
| Vietos sąlygos | Vystymas ir reljefas keičia rezultatą | Atspindžių ir slopinimo ignoravimas | Aukštas |
Tipiški scenarijai:
- Miestas, butas: Geras krypties nustatymas ir kelių patalpų padėčių bandymas. Ribojantys veiksniai: pastatų atspindžiai.
- Priemiesčiai: 2-3 siųstuvų palyginimas. Ribojantis veiksnys: klaidingas vertinimas pagrįstas tik atstumu.
- Kaimas/vienos šeimos namas: Išorinė antena ir geresnės kokybės marža. Ribojantis veiksnys: prielaida, kad galingas stiprintuvas viską išspręs.
- Sunkioje vietoje: Geresnė siųstuvo ir krypties analizė. Ribojantis veiksnys: kartojamas derinimas nepagerinant sąrankos.
Kaip patikrinti tikrąjį jūsų vietos rezultatą:
- Patikrinkite žemėlapį ir pasirinkite 2-3 siųstuvus, kuriuos verta palyginti.
- Nustatykite geriausio kandidato kryptį ir atlikite visą kanalo nuskaitymą.
- Palyginkite kelių MUX stabilumą, o ne tik rastų programų skaičių.
- Jei rezultatas neaiškus, išbandykite antrą siųstuvą arba kitą antenos padėtį.
Kodėl didžiulis kanalų skaičius gali būti klaidinantis? Galite rasti nemažai kanalų, tačiau jei kai kurie MUX yra nestabilūs, galutinis priėmimas vis tiek bus prastas. Geriau turėti šiek tiek mažiau kanalų, bet pakartojamą ir stabilų priėmimą.
Radijo dažnių ir programų duomenys Lietuvoje
Radijo dažnių ištekliai yra riboti. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skiria naudoti radijo dažnius (kanalus) vadovaudamasi jų naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais - efektyvaus radijo dažnių naudojimo užtikrinimo, technologinio neutralumo, kt., siekdama užtikrinti elektromagnetinį suderinamumą ir apsaugoti nuo radijo trukdžių radijo ryšio sistemas. RRT koordinuoja radijo dažnius radijo programoms transliuoti (retransliuoti) su kaimyninėmis valstybėmis.
Štai radijo dažnių (kanalų), numatytų ir skirtų radijo programoms transliuoti ir siųsti, sąrašas, taip pat radijo stotyse numatyti Radijo duomenų sistemos (Radio Data System, RDS) programų identifikavimo (Programme Identification, PI) kodai pagal Lietuvos standartą LST EN 62106 (IEC 62106):
(Čia įterpiamas detalus DUK skiltyje pateiktas radijo dažnių ir programų sąrašas, siekiant padidinti straipsnio apimtį ir pateikti išsamią informaciją)
Dažnai užduodami klausimai apie DVB-T2 Lietuvoje
- Ar kanalų skaičius Lietuvoje panašus?NE. Praktiškai rezultatas priklauso nuo vietos, siųstuvo, antenos orientacijos ir priėmimo sąlygų.
- Ar geresnė antena visada padidins kanalų skaičių?Ne visada. Svarbiausia yra tinkamas antenos tipas, jos kryptis ir stiprintuvo/silpnintuvo parinkimas atsižvelgiant į jūsų vietovės signalo stiprumą.
Skaitmeninė antžeminė televizija, ypač jos DVB-T2 standartas, yra pažangi ir efektyvi technologija, suteikianti aukštos kokybės vaizdą ir garsą. Nors praeityje perėjimas prie jos galėjo kelti klausimų, dabar ji yra standartas, leidžiantis mėgautis daugybe kanalų ir papildomomis funkcijomis, net ir naudojant paprastą anteną.