Spartaus interneto ryšio svarba šiuolaikiniame pasaulyje nekelia abejonių, o ypač tai aktualu kaimiškųjų vietovių gyventojams, siekiantiems neatsilikti nuo technologinės pažangos ir užtikrinti savo verslo bei kasdienio gyvenimo kokybę. Nors Lietuvoje dedamos pastangos plėtoti plačiajuostį internetą, ypač šviesolaidinį, kaimo vietovėse vis dar išlieka nemažai iššūkių, susijusių su jo prieinamumu, kokybe ir pritaikymu ūkininkų bei kitų verslo subjektų poreikiams. Europos Komisijos skiriamas finansavimas ir valstybės masto projektai suteikia vilties, tačiau praktinis įgyvendinimas ir operatorių veikla kelia klausimų.
Spartaus interneto poreikis kaime auga
Pandemijos laikotarpis aktyviavo nuotolinį darbą ir mokymąsi, kas ypač ryškiai parodė spartaus interneto poreikį net ir atokiuose kaimuose. Gyventojai, anksčiau galėję apsieiti su ribotu ryšiu, staiga susidūrė su būtinybe užtikrinti stabilų ir greitą internetą savo namuose. Kaip pasakojo Varėnos rajono Margionių kaimo gyventoja Onutė Drobelienė, jos bendruomenė, parengusi projektą ir gavusi lėšų, sėkmingai nutiesė optinę liniją. „Tikrai pastebėjau, kad daug sunkiau dirba internetas. Buvo kažkokie trukdžiai, negaliu suprasti, kodėl. Neturėtų daryti įtakos, man aiškina, dėl oro svyravimų, bet jaučiu, kad daugiausia jį atjungia mums elektros dingimai“, - LRT TELEVIZIJAI pasakojo O. Šie trukdžiai, nors ir ne tiesiogiai susiję su pačia šviesolaidinio interneto technologija, tačiau parodo bendrą infrastruktūros pažeidžiamumą kaimo vietovėse.
Marcinkonių seniūnijos gyventojai, anot straipsnio, pagalbos dėl interneto problemų ieško seniūnijoje ar bibliotekoje. Nors seniūnijoje internetas buvo įvestas pagal „Rain“ programą - šviesolaidinis, - tačiau neatsirado firmos, kuri prijungtų jį prie namų. „Tiesiog tai yra būtinybė, tas pats kaip turėti elektrą. Dirbi, pavyzdžiui, su programėle - ar „Booking“, ar kita - tu tiesiog turi atsakinėti“, - pabrėžiama straipsnyje. Kapčiamiesčio bibliotekininkė Rimutė Glavinskienė pastebėjo lankytojų sumažėjimą per pandemiją, tačiau tai nereiškia, kad interneto poreikis dingo. Atvirkščiai, daugelis gyventojų, ypač turintys vaikų moksleivių ir studentų, susidūrė su rimtais iššūkiais. Vienas gyventojas pasakojo: „Namuose keturi vaikai moksleiviai, dvi dukros studentės, žmona nuotoliniu dirbo. Tai buvo šakės - lakstėm su modemais po kampus, kur galima rasti ryšį“.
Infrastruktūros plėtros iššūkiai ir galimybės
Europos Komisija yra skyrusi beveik 50 milijonų eurų spartesnio interneto plėtrai kaimo vietovėse, tačiau ne visi, kas teikė paraiškas, sulauks paramos. Iš maždaug 18 tūkstančių paraiškų bus patvirtinta tik trečdalis. Tai reiškia, kad dalis verslo įmonių ir žemės ūkio subjektų liks be planuoto spartaus interneto. Lietuvos pasienio gyventojai, ypač Varėnos ir kituose pasienio rajonuose, susiduria ne tik su spartaus interneto stygiumi, bet ir su kokybiško mobiliojo ryšio trūkumu. Dėl to kai kurie gyventojai yra priversti ieškoti pagalbos seniūnijose ar bibliotekose.
Vienas iš pagrindinių iššūkių plėtojant šviesolaidinį internetą atokiose ir mažai apgyvendintose vietovėse yra didelės prijungimo sąnaudos. Nors nutiesti kilometrą optinės linijos kainuoja nuo 15 iki 20 tūkstančių eurų, operatoriai, vertindami investicijų grąžą, nesiryžta sparčiai plėsti tinklų tokiose teritorijose. Tai ypač aktualu ūkininkams, kurie gali tikėtis plačiajuosčio interneto tik tuo atveju, jei atitiks infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projekto sąlygas. Atokesniuose Kapčiamiesčio seniūnijos kaimuose apie internetą galima tik pasvajoti, nes ten sunku prisiskambinti ir telefonu - tiesiog nėra ryšio.
Įmonės „Plačiajuostis internetas“ atstovas pripažino, kad ryšio problemos pasienyje yra žinomos ir kad sudaryta darbo grupė analizuoja šias problemas. „Mano žiniomis, tai toje teritorijoje yra dalis infrastruktūros objektų, kurie galėtų būti mobilaus ryšio operatorių panaudota būtent pagerinti ryšio teikimą šiose teritorijoje“, - teigė D.
Technologinės galimybės ir jų pritaikymas ūkininkams
Šviesolaidinis internetas užtikrina stabilesnį ryšį, nes jo veikimui neturi įtakos oro sąlygos ar tinklo apkrova, skirtingai nei mobilus internetas. Be to, piko metu mobilusis internetas gali sulėtėti dėl dalijimosi tinklo pralaidumu su kitais vartotojais, o šviesolaidinis ryšys išlieka vienodai greitas ir patikimas. Šviesolaidis - tai stabilumas ir galia be trikdžių. Skirtingai nei 5G, jis nepatiria ryšio svyravimų dėl oro sąlygų ar tinklo apkrovos, nes yra laidinis ryšys, todėl galėsite mėgautis vienodu greičiu net piko metu. Taip pat šviesolaidis turi itin mažą delsą (ping) - apie 1-5 ms, tad puikiai tinka žaidimams, vaizdo konferencijoms ir kitoms delsai jautrioms programoms. Modernūs maršrutizatoriai su Wi-Fi 6 palaikymu - tai puikus padengimas, maža delsa (ping) ir galimybė prijungti daug įrenginių vienu metu.
Cgates, remiantis „Ookla® Speedtest Intelligence®“ duomenimis, yra greičiausias fiksuoto interneto tiekėjas Lietuvoje jau 8 metus iš eilės (2018 m. II pusm. - 2025 m. II pusm.). Įmonė garantuoja tikrą ir stabilų interneto greitį, be duomenų ribojimų ir paslėptų mokesčių, tačiau pabrėžia svarbą naudoti tam pritaikytą įrangą - tinkamą maršrutizatorių ir laidinį ryšį. Paslaugų kokybei užtikrinti rekomenduojama užsisakyti Cgates Wi-Fi įrangą, kurios mokestis - nuo 5 €/mėn.
Ūkininkams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, itin spartus internetas yra būtinas efektyviam darbui. Tai leidžia naudoti įvairias žemės ūkio valdymo programas, bendrauti su tiekėjais ir klientais, stebėti rinkos tendencijas ir įgyvendinti naujas technologijas.
Kabelinio ir šviesolaidinio interneto paaiškinimas
Valstybės ir ES paramos projektai bei jų įgyvendinimo niuansai
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2024 m. pabaigos duomenys rodo, kad šviesolaidinis internetas pasiekia tik 3 iš 10 kaimiškųjų savivaldybių namų ūkių, tuo metu didmiesčiuose situacija kur kas geresnė - šviesolaidžiu gali naudotis net 91,8 proc. RRT duomenimis, 2024 m. pabaigoje viešaisiais fiksuotojo ryšio tinklais galėjo naudotis 1,17 mln. (77,7 proc.) Lietuvos namų ūkių. Populiariausia technologija išlieka šviesolaidis - juo 2024 m. galėjo naudotis 62,2 proc. (935 tūkst.) šalies namų ūkių. Per metus šviesolaidinio tinklo aprėptis išaugo 6,2 proc., prie jo prijungta 54,7 tūkst. naujų namų ūkių. Didmiesčiuose šviesolaidis pasiekia 91,8 proc. (628,4 tūkst.) namų ūkių, tačiau kaimiškose savivaldybėse šis skaičius siekia vos 30,7 proc. (158,6 tūkst.).
Susisiekimo ministerija skyrė beveik 49 mln. eurų šviesolaidžio interneto įrengimui nuo didžiųjų miestų nutolusiose ir mažai gyvenamose kaimo vietovėse. Ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupes vyresnysis patarėjas Albertas Turonis BNS teigė, kad iki 2026 metų vieno gigabito per sekundę (1 Gb/s) spartos interneto prieigą turėtų turėti iki 5-ių tūkst. „ekonominę pažangą skatinančių subjektų“, paprastais žodžiais, tam tikrų juridinių vienetų - mokyklos, įstaigos, transporto mazgai, ūkiai, bendrovės ir kitos skaitmeninei veiklai imlios įmonės. „Šitas projektas nukreiptas į tokius objektus, kuriuos Europos Komisija sudėtingai gana pavadino „ekonominę pažangą skatinantys subjektai“, paprastais žodžiais, tam tikri juridiniai vienetai - mokyklos, įstaigos, transporto mazgai, ūkiai, bendrovės ir kitos tam tikrai skaitmeninei veiklai imlios įmonės, kurios turėtų turėti galimybę ateityje gauti tą spartesnį internetą, reikalingą jų ekonominei ir švietėjiškai veiklai“, - BNS sakė A. Turonis. Jis taip pat pridūrė, kad „Tam, kad tu juos pasiektum, reikalinga ta infrastruktūra, tos šviesolaidinės linijos, tai netiesioginę naudą iš to projekto gaus ir daugiau tų pačių namų ūkių. Kai atsiranda tas šviesolaidis, tai atsiranda galimybė ir pakeliui esantiems, ir namų ūkiams, ir bet kam gauti tas geresnes paslaugas“.
Tačiau kyla klausimų dėl projekto prioritetų. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atstovas D. teigė, kad pagal šio projekto rodiklius, bus galima jungti tik verslo objektus, todėl nagrinėjami tik 12 tūkst. verslo prašymų, o 6 tūkst. gyventojų prašymų yra atidėti. Tai kelia pasipiktinimą, nes ūkininkai, nors ir yra fiziniai asmenys, daugeliu atvejų vykdo komercinę veiklą. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, priešingai, teigė, kad „sukūrus prieigą prie plačiajuosčio interneto, telekomunikacijų operatoriai galės efektyviau suteikti paslaugas namų ūkiams“. Šis prieštaravimas rodo galimus nesusikalbėjimus tarp institucijų.
Be to, operatoriai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Kelių techninis reglamentas draudžia tiesti ryšių kabelius kelio juostoje, todėl statant ar rekonstruojant kelius neįmanoma tuo pačiu metu įrengti ryšių infrastruktūros. Taip pat stringa leidimų gavimas iš pastatų savininkų, o nesavalaikis statybos darbų viešinimas apsunkina tinklų plėtros planavimą.
Alternatyvūs sprendimai ir ateities perspektyvos
Nors šviesolaidinis internetas yra laikomas ateities technologija, kaimo vietovėse, kur jo plėtra yra sudėtinga, svarstomi ir alternatyvūs sprendimai. Kai kuriuose regionuose, kur sunkiai prisiskambinama ir telefonu, svarstoma apie geresnio mobiliojo ryšio užtikrinimą. „Yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja pasienio problemas ir, mano žiniomis, tai toje teritorijoje yra dalis infrastruktūros objektų, kurie galėtų būti mobilaus ryšio operatorių panaudota būtent pagerinti ryšio teikimą šiose teritorijoje“, - teigė D.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ (Telecentro) veiklą. Nors Telecentras deda pastangas plėtoti antžeminę televiziją HD raiška, tačiau komercinių televizijų kanalų transliacija šia raiška vis dar yra ribota. Tai reiškia, kad kaimo gyventojai negali pilnavertiškai naudotis aukštos kokybės televizijos paslaugomis, jei neturi spartaus interneto.
Apibendrinant, šviesolaidinio interneto plėtra kaimo vietovėse yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik didelių investicijų, bet ir efektyvaus institucijų bendradarbiavimo bei operatorių iniciatyvumo. Nors valstybė ir ES skiria lėšų, būtina užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos efektyviai, atsižvelgiant į visų gyventojų, įskaitant ūkininkus, poreikius. Tik taip bus galima sumažinti regioninę atskirtį ir užtikrinti spartaus interneto prieinamumą visoje Lietuvoje.
tags: #internetas #kaime #ukininkams #sviesolaidinis