Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų, o kartu ir nuo nuolatinių svarstymų, ar įvairūs prietaisai, tokie kaip Wi-Fi maršrutizatoriai, mobilieji telefonai ar kompiuteriai, nėra žalingi žmogaus sveikatai. Nors didžioji dalis mokslinių tyrimų ir tarptautinių organizacijų išvadų rodo, kad nejonizuojanti spinduliuotė, skleidžiama šių įrenginių, yra saugi, visuomenėje vis dar gajūs mitai ir nerimas.
Wi-Fi spinduliuotės prigimtis ir klasifikacija
Wi-Fi įrenginiai, kaip ir mobiliojo ryšio stotys, skleidžia nejonizuojančiąją spinduliuotę. Ši spinduliuotė skiriasi nuo jonizuojančiosios, kurią, pavyzdžiui, skleidžia rentgeno aparatai ar radioaktyviosios medžiagos. Jonizuojančioji spinduliuotė yra pakankamai energinga, kad pažeistų DNR molekules ir sukeltų ląstelių mutacijas, o tai gali lemti vėžinius susirgimus. Nejonizuojančioji spinduliuotė, kuriai priskiriama ir Wi-Fi spinduliuotė, neturi pakankamai energijos jonizuoti atomams ar molekulėms. Jos poveikis organizmui, jei ir yra, daugiausiai susijęs su šildomuoju efektu, kuris pasireiškia tik labai didelės galios spinduliuotės atveju.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dalis, 2011 m. radijo dažnio elektromagnetinius laukus (RD-EL), įskaitant bevielę spinduliuotę, priskyrė prie 2B klasės kancerogenų - „galimai kancerogeniškų žmonėms“. Svarbu pabrėžti, kad ši klasifikacija reiškia galimybę, o ne įrodytą pavojų. Daugelis kitų kasdienių veiksnių, pavyzdžiui, raudona mėsa ar marinuoti agurkėliai, taip pat patenka į šią klasifikaciją. Nepaisant to, PSO ir kiti moksliniai centrai nuolat pabrėžia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, ypač susijusių su ilgalaikiu mobiliųjų telefonų naudojimu ir poveikiu vaikams.
Wi-Fi įrenginių veikimas ir saugumo normos
Wi-Fi įrenginiai perduoda ir priima duomenis naudodami radijo dažnių bangas. Svarbu suprasti, kad šie įrenginiai ne nuolat skleidžia EM spinduliuotę. Didžiąją laiko dalį jie būna be darbo ir veikia tik siunčiant ir priimant duomenis. Jų aktyvus laikotarpis gali būti tik apie 0,1 proc. visos veiklos.
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra nustatytos griežtos higienos normos ir apribojimai dėl spinduliuotės galios lygio, naudojamo tam tikruose dažnių diapazonuose. Pavyzdžiui, 2,4 GHz dažnio įranga vidaus sąlygomis yra apribota 100 milivatų spinduliavimo galia (arba 20 dBm). Tai užtikrina, kad naudojami signalų lygiai neviršija saugos ribų.
Namų Wi-Fi tinklo įrengimas: praktiniai patarimai
Įrengiant Wi-Fi stotelę namuose, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus, siekiant užtikrinti optimalų signalo paskirstymą ir potencialiai sumažinti bet kokį nepageidaujamą poveikį.
- Vietos parinkimas: Būtų idealu, jei stotelė stovėtų kažkur vidury patalpų, kad galėtų tolygiai paskleisti signalą ir taip būtų užtikrintas kokybiškas ryšys. Būtų gerai, jei šalia nebūtų kliūčių, kurios galėtų trukdyti radiobangoms. Pavyzdžiui, blogai stotelę statyti šalia šaldytuvo, televizoriaus. Pats blogiausias variantas - už mikrobangų krosnelės, mat ji naudoja tokius pačius dažnius ir gali sukelti interferenciją Wi-Fi ryšiui. Kišti po spinta būtų blogas sprendimas radiobangų sklidimo požiūriu.
- Kliūtys ir sienų storis: Reikėtų vengti tolimiausių kambarių, rūsių, kur storos sienos, metalinės durys, ar poliarizuoti stiklai - visa tai blokuoja signalą. Sienų storis daro didžiulę įtaką, o ypač tos pagrindinės, laikančiosios sienos, kurios yra betoninių ar mūro plytų. Jos gali susilpninti signalą keliasdešimt kartų. Jeigu patalpos yra kelių šimtų kvadratinių metrų, tuomet vieno prieigos taško, to vieno įrenginio gali neužtekti esant tokiai sienų konfigūracijai. Įtaką daro ir gipsas, biuro pertvaros, stiklai. Praktiškai bet kokia kliūtis mažina signalo priėmimo galimybes.
- Papildomos antenos: Jeigu nėra galimybės parinkti teisingos vietos, tuomet galima panaudoti papildomas antenas, kurios sujungiamos su maršrutizatoriumi ir pakabinamos centrinėje patalpos vietoje.
- Dažnių naudojimas: Dažniausi dažniai, kurie naudojami Wi-Fi stotelėse - tai 2,4 GHz ir 5 GHz. Reikėtų naudoti vieną iš jų arba abu. Geriausia naudoti mažiausiai užimtą. Užimtumą galima patikrinti mobiliąja programėle, kuri nuskenuoja dažnių eterį ir parodo užimtumą bei naudoti tą, kuris mažiau užimtas.
- Maži butai: Jeigu patalpos nedidelės, gali būti, kad signalo stiprumo užteks net jei stotelė ir kažkur paslėpta. Jei pasirinktas naujausias standartas Wi-Fi 6, kuris, kaip deklaruojama, užtikrina 9,6 Gbit/s spartą, tuomet tokie ryšio pabloginimai neturėtų daryti įtakos interneto spartai.
Wi-Fi nustatymų keitimas
Mitai ir realybė apie Wi-Fi ir 5G
Apie 5G ryšį sklando galybė mitų, tuo tarpu apie Wi-Fi mitų prikurta mažiau arba jų nesigirdi. Viena iš klaidų - manyti, kad Wi-Fi yra labai naujas dalykas. Vis tik šiai technologijai yra apie 30 metų. Mes turime visą abėcėlę standartų, kurie taikomi šiai technologijai. Nuo jos naudojimo pradžios apie 1997-uosius iki šių dienų jau yra šešios šios technologijos kartos. Tai galima sakyti, kad lenkiama mobilusis ryšys 5G. Tai yra penktosios kartos ryšys, o Wi-Fi jau yra ir šeštosios kartos įranga. Pakeliui jau yra ir 7 kartos įranga, o mobiliuosiuose - šeštosios kartos ryšys.
Pavadinimas Wi-Fi 6 yra labiau rinkodarinis triukas, nes už jo slepiasi kodinis pavadinimas IEEE 802.11AX. Skamba tikrai nekomerciškai. O jei pasakai Wi-Fi 6, tai iš karto aišku, kad tai šeštos kartos Wi-Fi. Visai kitas rinkodarinis poveikis. Žmonės net patys nepastebi, kad jie turi, tarkime standartiniame telefone veikiančią nuo pirmos iki šeštos kartos Wi-Fi technologiją. Ir kiekvienas jį nešiojasi kišenėje ir nieko tokio.
Poveikis sveikatai: moksliniai tyrimai ir išvados
Vieną išsamiausių tyrimų atliko Viskonsino medicinos koledžo radiacinės onkologijos profesorius emeritas Johnas Moulderis. 2013 m. jis bendrai parašė turimų „Wi-Fi“ sveikatos tyrimų apžvalgą.
Pagal tarptautinės nejonizuojančios spinduliuotės komisijos išvadas ir apibendrinimus, šios technologijos neturi pastebimų ar reikšmingų poveikių žmogaus sveikatai. Žinoma, reikia prisilaikyti higienos normų, kurios galioja ir Lietuvoje, jos yra nustatytos ir situacija yra kontroliuojama. Bangos, jei yra galingos, tai turi šildomąjį poveikį. Tuo tarpu aukšto dažnio bangos labai greitai nuslopsta žmogaus kūne. Gali atsirasti nebent šiluminis poveikis.
Tačiau, nors dauguma mokslininkų sutinka, kad dabartiniai moksliniai įrodymai nerodo Wi-Fi spinduliuotės žalingumo, kai kurie tyrimai kelia klausimų. Pavyzdžiui, 2017 m. atliktas literatūros vertinimas parodė, kad belaidžių įrenginių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti gliomos - tam tikro tipo smegenų auglio - riziką. Tačiau 2018 m. atliktas kitas tyrimas šių išvadų nepagerino. Taigi, galutinio verdikto nėra ir moksliniai debatai tęsiasi.
Kai kurie eksperimentai su augalais, pavyzdžiui, su sėklomis, rodė, kad jos neauga šalia Wi-Fi maršrutizatoriaus. Tačiau šie eksperimentai dažnai kritikuojami dėl metodologinių trūkumų, o rezultatai nebuvo pakartoti. Mokslininkai linkę manyti, kad šilumos poveikis ar kiti aplinkos veiksniai galėjo turėti įtakos rezultatams, o ne pati Wi-Fi spinduliuotė.
Mobiliųjų telefonų ir kompiuterių poveikis
Nors straipsnio tema yra Wi-Fi, svarbu paminėti ir kitus kasdienius prietaisus. Mobilieji telefonai, lyginant su kitais buitiniais prietaisais, skleidžia gerokai galingesnes elektromagnetines bangas ir gali įkaitinti organizmo audinius. Nors ir nėra galutinių įrodymų, kad tai sukelia vėžį, PSO rekomenduoja sumažinti mobiliųjų telefonų skleidžiamą radijo dažnių spinduliuotę. Rekomenduojama naudoti laisvųjų rankų įrangą, trumpinti pokalbius ir vengti nešiotis telefoną arti kūno.
Kompiuterių skleidžiama spinduliuotė ir elektromagnetiniai laukai taip pat kelia susirūpinimą. Tačiau, anot specialistų, šiuolaikinių kompiuterių monitorių ir kitų komponentų generuojama spinduliuotė nėra pavojinga. Didesnė rizika kyla dėl ilgo sėdėjimo, netaisyklingos sėsenos ir akių nuovargio.
Išvados ir ateities perspektyvos
Apibendrinant, remiantis dabartiniais moksliniais supratimais ir reguliavimo standartais, Wi-Fi maršrutizatoriai ir bazinės stotys nėra laikomos pavojingomis žmonių sveikatai. Nejonizuojanti spinduliuotė, kurią jie skleidžia, yra silpna ir nekelia tiesioginės grėsmės. Tačiau mokslas nuolat tobulėja, ir tyrimai šia tema tęsiasi.
Svarbu išlikti informuotam, atskirti moksliškai pagrįstus faktus nuo mitų ir spekuliacijų. Laikantis higienos normų ir atsižvelgiant į praktinius patarimus įrengiant Wi-Fi tinklą, galima užtikrinti saugų ir efektyvų bevielio ryšio naudojimą. Didėjant priklausomybei nuo belaidžių technologijų, ypač 5G, atsitraukti nuo jų taps vis didesniu iššūkiu, todėl svarbu nuolat stebėti mokslinius atradimus ir rekomendacijas.
tags: #ar #pavojingi #wifi #spinduliai